Neskubėti, bet ir nepavėluoti

Teigiama, jog optimalus metas gimdyti - nuo 20 iki 30 metų, tačiau svarbiausia tai, kad moteris turi būti sveika ir neturėti žalingų įpročių. "Amžiaus cenzas motinystei neturi griežtų ribų", - sako gydytoja ginekologė Dalia Augulienė.

Motinystei reikia subręsti

Ginekologė sako pastebėjusi, kad pastaruoju metu vis daugiau moterų atideda motinystę ir pirmagimio susilaukia būdamos vyresnės nei 30-ies.

"Prieš 15-20 metų gana dažnai gimdydavo labai jaunos - 16-os ar netgi 14-os metų - mamytės. Šiais laikais moterų, pasirinkusių vėlesnę motinystę, sparčiai daugėja, o besiruošianti gimdyti nepilnametė - itin retas atvejis. Brandesnio amžiaus gimdyvės mums, medikams, teikia didelį džiaugsmą - labai malonu kalbėtis su morališkai subrendusia ir pasiruošusia būsimoms permainoms mama, informacijos apie nėštumą ieškančia internete, spaudoje arba motinystės mokyklėlėje, - pasakoja ginekologė. - Ji drąsi, sąmojinga, jau spėjusi įgyti išsilavinimą, padariusi karjerą, įgijusi turto ir nori šeimos. Amžius padeda įgyti daugiau patirties, todėl neretai į vaiko gimimą žiūrima labiai ramiai. Smagu ir tai, kad vaikelio laukia ne tik mama, bet ir tėtis, vadinasi, kūdikio, kuris gims šeimoje, laukimas kupinas atsakomybės."

Anot ginekologės, idealiam nėštumui būtina vienintelė sąlyga - vaikelis turi būti trokštamas nuo pat pradėjimo akimirkos. Optimaliausias amžius gimdyti - nuo 20 iki 30 metų, nors nėra griežtai teigiama, kad tik tuomet galima tapti mama.

"Ir dvidešimtmetė gali būti supermama, o vyresnio amžiaus moteris nėra garantas, jog gebės kūdikiui visa atsiduoti. Moteris turi pati pajusti, kada nori ir gali tapti mama, - įsitikinusi medikė. - Tik nereikia pamiršti, kad biologinio laikrodžio apgauti neįmanoma - po 25 metų moters organizmas ima palaipsniui senti. Belaukdamos tinkamo meto gimdyti, moterys gali ir pavėluoti, nes metams bėgant vaisingumas. Ne veltui dirbtinis apvaisinimas rekomenduojamas iki 35 metų, kol neišsibalansavusi moters hormoninė pusiausvyra bei nenusilpusi kiaušidžių funkcija."

Pagrindinė problema - genetinės ligos tikimybė

Anot medikės, kuo jaunesnis organizmas, tuo mažiau jis paveiktas neigiamos aplinkos, o kuo mama ir tėtis sveikesni, tuo mažesnė rizika susilaukti apsigimusio vaikelio.
"Pats vyresnis amžius savaime neturėtų gąsdinti, tačiau ne veltui klausiame būsimos mamos, ar nebuvo jos šeimoje apsigimimų, ar nesergama cukralige ir pan., nes natūralu, jog daugėjant metų sveikata negerėja", - sako gydytoja.

Bėgant metams daugėja ekstragenitalinių ligų, ima varginti antsvoris, aukštas kraujospūdis, todėl nėštumo metu kyla problemų. Bene didžiausią pavojų kelia genetika. Gimdant vyresnio amžiaus padidėja kūdikių apsigimimo rizika. Viena dažniausių chromosominių ligų - Dauno liga, kurios atveju pažeidimas yra pats mažiausias, todėl dažniausiai moteris išnešioja vaisių ir jį pagimdo. Kitos vyresniam amžiui būdingos paveldimos ligos yra retesnės, tačiau tuomet kūdikiai retai kada išnešiojami, o jei ir gimsta, ilgai neišgyvena.

"Vyresnėms nei 35 metų nėščiosioms būtina atlikti prenatalinės rizikos tyrimus, - pataria medikė. - Prenatalinė diagnostika padeda atsakyti į klausimą, ar moters nešiojamas kūdikis yra sveikas. Jeigu tyrimų atsakymai viršija leistiną ribą, siūlome išsamiau išsitirti Genetikos centre. Jei moteris sveika, tai dėl jos amžiaus gimdymo komplikacijų daugiau nei jaunesnėms nebūna."

Sveikata pasirūpinkite dar prieš nėštumą

Anot medikės, vyresnėms gimdyvėms gimdymas nebūtinai reiškia, kad nėštumą teks saugoti "kaip kiaušinį", tačiau laukimosi metu neužtenka šį tarpsnį tik prabūti. Mokėti lauktis - svarus iššūkis, reikalaujantis sąmoningo ir aktyvaus moters dalyvavimo.

"Vyresnė būsimoji mama būtinai turi pasitikrinti sveikatą. Deja, dar vis sulaukiame pagyvenusių moterų, kurioms gimdymas - tarsi pragyvenimo šaltinis. Tokių mamų nedomina tyrimai, lemiantys būsimo vaikelio sveikatą", - apgailestauja gydytoja.

Kiekvienai nėščiajai atliekami kraujo bei šlapimo tyrimai, matuojamas gliukozės kiekis kraujyje, imami tepinėliai, padedantys nustatyti infekcijos grėsmę, atliekamas šlapimo pasėlis. Šlapimo takų infekcijos - gana dažna nėštumo komplikacija. Viena populiariausių - besimptominė bakteriurija. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu kiekvienai besilaukiančiai moteriai atliekamas šlapimo tyrimas šiai infekcijai diagnozuoti.

Jeigu visi tyrimai geri, papildomai vartoti nėščiosioms skirtų vitaminų nėra reikalo. Prieš planuojant nėštumą ir per pirmas 12 nėštumo savaičių, kiekvienai moteriai rekomenduojama vartoti folio rūgštį, kuri yra būtina naujoms organizmo ląstelėms gaminti. Vartojant folio rūgštį, kol pastojama ir bent pirmas 12 savaičių, sumažėja apsigimimų, daug rečiau pasitaiko įgimtų širdies ydų, šlapimo organų vystmosi sutrikimų, "vilko" gomurio, galūnių trūkumų ir daugelio kitų nepageidaujamų sutrikimų.