Pasitikėjimas savimi neleis tapti baimių įkaitėmis

Nėščiosios fizinei sveikatai medikai skiria ypač daug dėmesio, tačiau ne ką mažiau svarbus moters psichologinis pasiruošimas dažnai lieka užmirštas. O juk dar praėjusiame šimtmetyje mokslininkai suprato, kad moters emocinė būsena sąlygoja gimdymo skausmų intensyvumą. "Sveikai ir prasmingai išgyventi nėštumą bei sėkmingai pagimdyti kūdikį padeda kokybiškas psichologinis pasirengimas", - tvirtina Šiaulių apskrities ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje dirbanti medicinos psichologė Inga Drupienė.

Nebijokite pasidalyti gera nuotaika

Anot psichologės, visuomenė vis dar labai miglotai supranta psichologinę pagalbą, tad nieko keisto, jog užėjusiai į palatą ir pasisakiusiai savo pareigas medikei dažnai tenka išgirsti sutrikusios moters skubotą teisinimąsi, jog ji psichiškai sveika. Psichologė mano, kad neigiamas požiūris į šios srities medikus susiformavo dar tarybiniais laikais, kuomet turintis kokių nors psichologinių problemų žmogus buvo apvelkamas tramdomaisiais marškiniais ir prieš savo valią skubiai išvežamas gydyti į psichiartrijos ligoninę. Tačiau psichologo pagalba įmanoma nebūtinai tik bėdai ištikus - su juo galima pasidalyti šviesiomis mintimis bei gera nuotaika.

Ką išgyvenate jūs - išgyvena ir vaisius

Sužinojusi, jog laukiasi, moteris užsirašo konsultacijos pas ginekologą. Deja, retas ginekologas būsimąją mamą pasitinka su šypsena, nuoširdžiai pasveikindamas su nėštumu. Dažniausiai gydytojai ne visai taktiškai paklausia, ar nėštumas planuotas, ar moteris pasiruošusi išsaugoti kūdikį. Anot medikės, nors niekas neneigia ginekologinių patikrinimų svarbos, tačiau nėštumas vis dar suprantamas kaip patologija - kas mėnesį moteriai atliekami tyrimai, įvairios procedūros. Palaipsniui moteris tampa tarsi nebeatsakinga už savo kūną, pojūčius, ima nebepasitikėti savimi ir mano, jog už savo gerą fizinę bei psichologinę sveikatą atsakinga ne ji pati, bet ją prižiūrintis gydytojas.

"Moteris turi gauti visą informaciją, kas vyksta jos kūnui, todėl medikai turėtų paaiškinti pacientei visas atliekamas procedūras, deja, gydytojai ne visada paaiškina, ką ir kodėl daro. Dažna moteris nelinkusi klausinėti, todėl neretai nežinojimo spragas palengva užpildo bauginanti fantazija. Mano tikslas - pašalinti bet kokį nerimą, kurį dažniausiai sukelia informacijos trūkumas arba nevisas jos pateikimas, lotyniškas medicininių terminų vartojimas, šiurkštesnis žodis ir daugelis kitų problemų, - vardija psichologė. - Teigiamos mamos emocijos svarbios ne tik nėštumo metu, bet ir po gimdymo - stresas nesustabdo pieno gamybos, bet gali laikinai sustabdyti jo tekėjimą. Mama turi vengti ne tik nesveiko maisto ar užteršto oro, bet ir blogų emocijų, kurios pienu perduodamos mažyliui."

Baimė įveikiama žiniomis

Bet kuriai nėščiai moteriai gerai žinomas baimės jausmas artėjant gimdymo akimirkai. Dauguma būsimųjų mamų bijo ne tiek paties gimdymo, kiek galimo skausmo ar net kančios gimdant, nes vis dar gaji viduramžiais susiformavusi nuomonė, jog gimdymas lydimas pragaro kančios bei nežmoniškų skausmų. Anot psichologės, skausmo jutimas glaudžiai susijęs su baimės jausmu, nes baimė yra impulsai, įspėjantys apie pavojų susižeisti, kuris smegenyse asocijuojasi su skausmu. Atsiranda atsakomoji organizmo reakcija - stresas, kurio metu nervinė sistema suaktyvina impulsus, padidinančius raumenų įsitempimą ir pristabdančius vidaus organų funkcijas.

"Vadinamieji siaubingi skausmai sąrėmių metu dažniausiai būna sukelti įsitempimo, kuris neleidžia gimdai laisvai susitraukinėti. Stresas ir baimė veikia vegetacinę nervų sistemą, o ši - dubens srities organus, tad pojūčiai gimdoje priklauso nuo psichinės moters būsenos, - tvirtina psichologė. - Norint gebėti įveikti baimę ir patirti lengvą, neskausmingą gimdymą, reikia pasiruošti iš anksto. Ne veltui statistika skelbia, kad tos moterys, kurios, laukdamos vaikelio, lankė mokymo kursus būsimoms mamos, gimdo dukart greičiau ir patiria mažiau skausmo už psichologiškai šiam procesui nesiruošusias moteris."

"Gydytojau, noriu cezario"

Dauguma būsimų mamyčių, turėdamos vienintelį argumentą "labai bijau skausmo", prašo operacijos manydamos, kad tik ji gali padėti išvengti skausmo. Cezario pjūvis ypač "madingas" Amerikoje, kadangi amerikiečiai galvoja, kad per operaciją ir kūdikis, ir motina patiria mažiausiai traumų. Lietuvoje taip pat daugėja gimdymų, atliekant cezario pjūvį, nors mūsų šalies ginekologai teigia, kad kiekviena operacija yra rizikinga.

"Pagrindinė šios absurdiškos situacijos priežastis - netinkamas moters pasiruošimas. Gamta sutvėrė moteris gimdyti natūraliai. Moteris turi pajusti sąrėmius, žinoti, kaip kvėpuoti, kada stumti, o kai mama tai jaučia, nenutrūksta emocinis ryšys tarp jos ir mažylio, kuris gimdymo metu taip pat patiria tą pačią baimę kaip ir mama. Visa tai, ką mama išgyvena gimdymo metu, vaiko pasąmonėje išlieka visą gyvenimą", - tikina psichologė.

Venkite svetimos patirties

"Baimė neatsiranda iš niekur, dažnai ji gimsta prisiklausius kitų moterų pasakojimų, todėl visoms būsimoms mamoms nuoširdžiai patariame kuo mažiau ieškoti patarimų internete, kur "paslaugiai", nešykštint vaizdingų įspūdžių, pasakojama apie buvusius gimdymo skausmus, dramatizuojant juos iki begalybės, - pataria psichologė. - Iš tiesų gimdymo metu moters organizme vyksta milijonus metų evoliucijos atidirbti procesai. Pati gamta pasirūpino, kad mažylio galvytė saugiai patektų į gimdymo takus ir kad jai niekas nepakenktų. Iškilus itin dideliam pavojui, tarkim, bombardavimui karo metu, gimdymo procesas sustoja savaime. Šiuolaikinė medicina stengiasi apsaugoti moterį nuo skausmingų pojūčių, todėl skausmui slopinti pramanyta įvairių geriamųjų ar švikščiamųjų medikamentų, tačiau tinkamai psichologiškai pasiruošusi moteris gali apsieiti ir be chemijos."

Meilė kūdikiui užsimezga savaime

Dažnai pirmą kartą laukiančias kūdikio mamytes kamuoja baimė, jog jos nepajėgs susitvarkyti su motinos vaidmeniu. Tai, anot psichologės, dažniausiai nutinka tuomet, kai mama netenka dvasinės ramybės bei praranda pasitikėjimą savo sprendimų teisingumu. Visko žinoti neįmanoma, tad susilaukus vaikelio neįmanoma viską atlikti idealiai. Dažnai sakoma, kad kiekviena mama geriausiai žino, ko reikia jos vaikui. Žinojimas - tai patirtis, kuri kaupiama tik mūsų pačių bandymų ir patirties dėka. "Vaiko pasaulį mama sudėlioja po gabalėlį. Tai tarsi mozaika, kurios spalvingumas priklauso nuo mamos ir kūdikio ryšio kontakto tamprumo, - pasakoja psichologė. - Svarbiausia, ko reikia jūsų mažyliui, tai humoro jausmas, nes pyktis ar isterija nutraukia įgimtą mamos ir mažylio ryšį."

Padėti reikia mokėti

Dažnai moterys kviečia vyrus į gimdyklą kaip savotišką palaikymo komandą. Iš tiesų nepažįstamoje aplinkoje artimas žmogus labai praverčia, tačiau, anot psichologės, reikėtų paisyti ne vien savo interesų. "Abejonės, ar dalyvauti vaiko gimime, neretai vyrams kyla dėl to, jog nė vienas iš partnerių realiai neįsivaizduoja, kaip vyksta gimdymo procesas. Neretai moteriai užtenka vien moralinio palaikymo, tačiau tinkamai pasiruošęs vyras gali dėl moters ir kūdikio padaryti gerokai daugiau: priminti kvėpavimo, atsipalaidavimo būdus, palengvinančius gimdymo procesą, nuraminti moterį, kai ji pradeda galvoti, jog nebeištvers, - teigia psichologė. - Po gimdymo be vyro pagalbos taip pat labai sunku išsiversti. Tėčiai - labai švelnūs vaiko globėjai, kurių pagalba reikalinga ne tik maudant, einant pasivaikščioti, bet ir keliantis prie mažylio naktį. Atminkite, jog laiminga ir rami mama - tai laimingas ir ramus kūdikis."