Išvykus į šalį kitoje laiko juostoje

Ar turi poveikį sveikatai laiko juostų pasikeitimai, vienareikšmiškai atsakyti sunku. Žmogus sugeba aklimatizuotis, t.y. prisitaikyti prie neįprastų gyvenimo sąlygų, klimatinių ir geografinių ypatybių. Priklausomai nuo fizinės bei psichinės sveikatos, gyvenimo sąlygų, aklimatizacija trunka 3-12 dienų. Tačiau Užpoliarėje, kur ne tik šalta, bet ir trūksta saulės, aklimatizacija gali trukti vienerius, o kartais ir 2-3 metus.

Keliautojai paprastai nespėja visiškai aklimatizuotis, kad nejaustų klimato pokyčių. Kalnuose keliautojai gali prarasti sąmonę ar net mirti, jei ištinka hipoksija (deguonies trūkumas organizmo audiniuose). Karštuose kraštuose keliautoją gali ištikti perkaitimas ar šilumos smūgis, žmogus gali susirgti užkrečiamosiomis ligomis, šaltuose kraštuose - sušalti, nušalti ar peršalti.

Aklimatizacijos procesas šiaurėje yra lengvesnis nei tropiniuose kraštuose arba pietinių dykumų rajonuose, kur intensyvi saulė, padidėjusi santykinė oro drėgmė. Tai sutrikdo organizmo termoreguliaciją (organizmo savybę palaikyti jam optimalią temperatūrą), ypač jei nėra vėjo.

Jei skrendant lėktuvu kertamos kelios laiko juostos, dažnai nutirpsta kojos, jos tampa skausmingomis, patinsta. Mokslinėje literatūroje tai vadinama „lėktuvo kojų" sindromu. Norint išvengti šio sindromo patariama nedaug valgyti, bet gerti daug skysčių, vengti kofeino ir alkoholio turinčių produktų ir gėrimų, ypač naktį. Atvykus į kitą laiko juostą rekomenduojama kuo daugiau būti saulės šviesoje - tada prisitaikyti prie laiko skirtumo bus lengviau.

Norint nustatyti, kokį poveikį sveikatai daro dažnas laiko juostų kirtimas, JAV buvo tiriama grupė stiuardesių. Nustatyta, kad dažnas biologinio laikrodžio sutrikdymas gali paveikti organizmo hormonų balansą, o tai sumažina vaisingumą.

Tačiau kur kas daugiau įtakos žmogaus sveikatai turi šalies, į kurią vykstama, klimatas, ypač jei jis visiškai kitoks, nei žmogaus gyvenamoje šalyje.

Svarbiausi veiksniai, galintys turėti įtakos sveikatai:

• staiga padidėjęs aukštis virš jūros lygio (kylant aukštyn mažėja deguonies, kalnuose išsivysto staigus silpnumo sindromas, pasireiškiantis staigia plaučių edema, kartais smegenų edema);
• temperatūra bei drėgmė;
• neįprasti mikroorganizmai, vabzdžiai bei gyvūnai, dėl kurių gali prasidėti įvairios infekcijos.

Jei vykstama į šaltuosius kraštus:

• nepamiršti įsidėti šiltų drabužių, kuriuos galima būtų apsivilkti keliais sluoksniais;
• dėvėti apatinius drabužius iš vilnos, šilko ar polipropileno, kurie sulaiko daugiau šilumos nei medvilnė;
• dėvėti pašiltintą ir drėgmę nepraleidžiančią avalynę;
• nepamiršti kepurės, šaliko, pirštinių.

Jei vykstama į šiltuosius kraštus:

• nuolat gerti daug vandens;
• fizinis aktyvumas patartinas ryte ir vakare;
• dėvėti skrybėlę bei naudoti kremą nuo saulės, net jei debesuota diena.

Norint išvengti diarėjos (viduriavimo):

• kuo dažniau plauti rankas vandeniu ir muilu arba nuvalyti spirituota servetėle;
• vengti maisto bei gėrimų, kurie buvo laikomi keletą valandų aplinkos temperatūroje: viešbučio bufete laikomas neuždengtas maistas, maisto produktai gatvėje iš prekeivių, kioskų, turgaus ir kt.;
• vengti termiškai neapdoroto maisto (išskyrus vaisius ir daržoves, jei jų žievelė nepažeista);
• nevalgyti ledų, ypač parduodamų iš gatvės vežimėlių;
• nesivalyti dantų nežinomos kokybės vandeniu;
• virinti geriamąjį vandenį, jei jo saugumas įtartinas.

Jei vykstama į kalnus:

• vengti vienos dienos kelionių aukščiau nei 2750 m virš jūros lygio. Paprašyti vadovo, kad organizuotų nakvynę 2000-2500 m aukštyje.
• pirmąją parą atsisakyti alkoholio ir gerti daugiau vandens;
• žmonės, sergantys ar sirgę širdies ir plaučių ligomis, prieš kopdami į kalnus turi pasitarti su gydytoju.