Raupsai

raupsai - lėtinė bakterinė infekcija. Nėra dažna liga. raupsai labiausiai išplitę pietiniuose regionuose (Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje). Lietuvoje jau kelis dešimtmečius raupsai nebuvo diagnozuoti nė vienam pacientui.

Priežastys

raupsus sukelia bakterija (Mycobacterium leprae). Ji yra intraląstelinis parazitas (parazituoja ląstelės viduje). Bakterija patenka į sveiko žmogaus organizmą tik po ilgo ir artimo kontakto su sergančiuoju. Dėl šios priežasties raupsais dažniausiai sergama šeimomis. Mikobakterija dažniausiai patenka per pažeistą odą, kvėpavimo takų ar burnos gleivinę.

Požymiai

raupsai išsiskiria iš kitų infekcinių ligų labai ilgu inkubaciniu periodu (laikotarpiu nuo susirgimo iki pirmųjų požymių pasireiškimo). Pirmieji raupsų simptomai dažniausiai pasireiškia po 4-20 metų. Rečiau inkubacinis laikotarpis trunka kelis mėnesius. Praėjus inkubaciniam periodui, ligonis pradeda jausti pirmuosius bendruosius ligos simptomus. Jam darosi silpna, dingsta apetitas, gali pakilti temperatūra.

Yra kelios raupsų formos. Nuo to, kokia forma raupsai pasireiškia, skiriasi ir ligos simptomai.

Sergant lepromatozine forma ligonio odoje (veido, galūnių), gleivinėse (burnos, nosies) atsiranda rausvos, patinusios dėmelės. Vėliau jos tampa nedideliais (iki 1,5cm) gelsvais mazgeliais. Veido srityje tie mazgeliai susilieja, sustorėja lūpos, pakinta nosis. Veidas įgyja specifinę išvaizdą. Po kiek laiko mazgeliai pratrūksta, jų vietoje susiformuoja opos.

Sergant tuberkuloidine forma ligonio odoje (veido, rankų, kojų sąnarių srityje) susiformuoja nejautrūs, kieti, balkšvos spalvos dariniai. Toje vietoje oda nereaguoja į skausmą, temperatūrą.

Nepriklausomai nuo raupsų formos, sergant šia liga visada pažeidžiama nervinė sistema. Ties pažeistais nervų kamienais susidaro nejautrūs židiniai. Sąnarių veiklą apriboja susidariusios kontraktūros. Taip pat visoje odoje gali atsirasti sunkiai gyjančių trofinių opų. raupsais ligoniai serga ilgus metus.

Tyrimai

raupsų diagnozei patvirtinti atliekami specifiniai laboratoriniai tyrimai. Sukėlėją siekiama pamatyti specifiškai nudažytoje iš ligonio paimtoje biologinėje medžiagoje (padarytas tepinėlis mikroskopuojamas). Taip pat gali būti taikoma serologinė diagnostika. Žinoma, ne mažiau svarbūs yra ir ligonio nusiskundimai, matomas klinikinis vaizdas bei epidemiologiniai duomenys (ar ligonis lankėsi šalyse, kur ši liga yra paplitusi).

Gydymas

raupsų gydymas yra labai ilgas ir varginantis. Ligoniai gydomi tik specialiose gydymo įstaigose. Taikomas ilgalaikis gydymas antibiotikais, veikiančiais prieš mikobakterijas (pvz. rifampicinas). Taip pat labai svarbi yra ligonio slauga. Kruopščiai turėtų būti prižiūrimos atsiradusios opos, parenkami specialūs rūbai, avalynė. Taip pat gydantis būtina fizioterapija (ligoniui skiriamos mankštos, masažai ir kitos procedūros kontraktūrų profilaktikai). Jei kontraktūros jau yra susidariusios, sąnarių judrumui kompensuoti gali būti atliekamos chirurginės ortopedinės operacijos. Profilaktiškai gydomi ir artimai su ligoniu kontaktavę žmonės.

Prognozė

Sergant raupsais prognozė nėra labai gera. Liga trunka labai ilgą laiką ir smarkiai išvargina ligonį. Ilgainiui liga gali komplikuotis odos jautrumo sutrikimais, regos sutrikimais, galūnių deformacijomis ar net paralyžiais.