Bulimija

Bulimija - sveikatos sutrikimas, priklausantis valgymo sutrikimų grupei, kuris pasireiškia nevaldomais persivalgymo priepuoliais, kuriuos seka liguista svorio priaugimo baimė. Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje vyrauja griežtai nustatyti grožio stereotipai, bulimija - gan dažnas reiškinys. Ši liga paplitusi tarp moterų, kurios dažniausiai ja suserga dar ankstyvoje paauglystėje. Manoma, kad pasaulyje bulimija serga nuo 3 iki 5 proc. žmonių.

Priežastys

Kaip ir daugelio psichologinių sutrikimų, bulimijos priežastys nėra aiškios. Manoma, jog bulimijos atsiradinui gali turėti įtakos vaikystėje patirtos psichologinės traumos, nuolatinis stresas. Taip pat neabejotiną reikšmę turi šiuolaikinės visuomenės „peršamas" lieknos merginos grožio stereotipas.

Požymiai

Pagrindiniai bulimijos požymiai - smarkiai padidėjęs alkio jausmas ir liguista baimė priaugti svorio. Ligoniams, sergantiems bulimija, periodiškai pasireiškia valgymo priepuoliai. Per vieną tokį priepuolį ligoniai suvalgo maisto, turinčio net iki 5000 kilokalorijų. Po to, dėl liguistos baimės priaugti svorio, seka kompensaciniai veiksniai: piktnaudžiavimas laisvinamaisiais vaistais, diuretikais, dirbtinio vėmimo sukėlimas, per daug intensyvus sportavimas. Kadangi dažniausiai sergantieji supranta, jog jų elgesys nėra normalus, jie tampa uždari, atsisako senų pomėgių, daugiausiai laiko praleidžia vieni. Kadangi ilgai užsitęsusi bulimija gali turėti labai rimtų pasekmių sveikatai (tokių kaip stemplės uždegimas, vidurių užkietėjimas, dantų emalio erozija, stemplės, skrandžio plyšimai, širdies ritmo sutrikimai, sustojimas ar net mirtis), svarbu laiku pradėti ligos gydymą. Galima įtarti, kad žmogus serga bulimija jei jis: ima vengti valgyti viešumoje, po valgio naudoja laisvinamuosius vaistus ar diuretikus, nuolat užsidaro tualete, kur po to galima pastebėti vėmimo pėdsakų ar pajusti vėmimo kvapą, namuose pradeda dingti maistas. Būtina nepamiršti, jog sergančiųjų bulimija svoris dažniausiai būna normalus! Įtarus, jog žmogus serga bulimija, reikėtų stengtis jam padėti, pasikalbėti, pasiūlyti psichoterapiauto ar psichologo pagalbą.

Tyrimai

Specifinių tyrimų diagnozuoti bulimijai nėra. Bulimija diagnozuojama jei pacientui pasireiškia šiai ligai būdingi simptomai, persivalgymo priepuoliai (su po to sekančiu kompensaciniu elgesiu) kartojasi daugiau kaip tris mėnesius, ne mažiau kaip du kartus per savaitę.

Gydymas

Gydymas sergantiems bulimija turėtų būti pradėtas kuo anksčiau. Gydymą gali skirti šeimos gydytojas, psichoterapiautas ar psichiatras. Ligoniui turėtų būti sudaromas mitybos planas. Svarbu, kad būtų tiksliai nustatytas valgymų laikas ir skaičius per dieną, bei suvalgomo maisto kiekis. Valgymų skaičius turėtų būti 3-4 kartai per dieną. Geriausia, jei tarp valgymų praeitų ne mažiau ir ne daugiau kaip 4 - 5 valandos. Taip pat svarbu skatinti pacientą neskaičiuoti kalorijų. Ne mažiau svarbi ir psichologinė pagalba bulimija sergantiems žmonėms. Gerų rezultatų pasiekiama kai pacientai lanko savitarpio pagalbos grupes. Lietuvoje jos rengiamos „Valgymo sutrikimų centre".

Prognozė

Prognozė laiku nustačius bulimiją ir pradėjus gydymą yra gera. Jei bulimija negydoma, liga ilgainiui pereina į lėtinę formą, pasireiškia komplikacijos. Sergančiųjų bulimija mirtingumas siekia 3 proc.