Dehidratacija

Dehidratacija (dehydratatio) - tai organizmo vandens netikimas. Vanduo sudaro daugiau nei du trečdalius kūno masės. Jis labai svarbus kiekvienos ląstelės veiklai, vanduo - pagrindinė kraujo ir kitų organizmo skysčių sudedamoji dalis. Jis gyvybiškai svarbus kiekvieną sekundę, o jo netekęs organizmas iškart žūtų.

Vandens galima netekti:

• Ilgai jo negaunat. Tokiu atveju dehidratacija vystosi iš lėto. Negaudamas vandens žmogus pačiu geriausiu atveju (priklauso nuo temperatūros ir kitų faktorių) išgyventų ne daugiau nei savaitę.
• Viduriuojant. Priklausomai nuo išmatų kiekio ir konsistencijos, dehidratacija gali vystytis akimirksniu.
• Vemiant. Netekto vandens kiekis bei dehidratacijos vystymosi greitis taip pat priklauso nuo vėmimo kiekio bei dažnio.
• Gausiai prakaituojant. Pavyzdžiui, daug judant ar dirbant, karštą vasarą ir pan.
• Dėl diuretikų perdozavimo, įvairių ligų, sukeliančių skysčių persiskirstymą, po alkoholio vartojimo (žr. „pagirios").

Dehidratacija labai greit sukelia hipovoleminį šoką ir mirtį. Ji ypač pavojinga kūdikiams ir naujagimiams, kuriems net paprasta žarnyno infekcija greitai sukelia skysčių netekimą.

Intensyviojoje terapijoje dehidratacia skirstoma į izotoninę (kai netenkama tiek vandens, tiek natrio), hipotoninę (kai netenkama daugiau natrio nei vandens) ir hipertoninę (kai netenkama daugiau vandens nei natrio). O pagal klinikinius požymius į keturias stadijas:

• Pirmo laipsnio dehidratacija. Išsivysto netekus 1 - 3proc. kūno masės. Jaučiamas lengvas troškulys, džiūsta burna, padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, tačiau arterinio karaujospūdžio pokyčių nėra.
• Antro laipsnio dehidratacija. Išsivysto netekus 4 - 6proc. kūno masės. Padažnėja pulsas, krenta arterinis kraujospūdis, gali pakilti temperatūra, mažėja šlapimo išskyrimas, gleivinės pradeda sausėti, liežuvis apsineša baltu apnašu.
• Trečio laipsnio dehidratacija vystosi, kai netenkama 7 - 9proc. kūno masės. Pradeda trikti sąmonė, gleivinės sausos, mažėja odos turgoras (oda suglemba, raukšlėjasi), išnyksta šlapimo išskyrimas, visiškai sumažėja kraujospūdis, dažnėja širdies susitraukimų dažnis. Ligonio oda šalta, pamėlusi, matomi tamsūs ratilai aplink akis.
• Ketvirto laipsnio dehidratacija - kai netenkama daugiau nei 10proc. kūno masės. Kitaip vadinama hipovoleminiu šoku. Ligonis praranda sąmonę, kraujospūdis nebeišmatuojamas, oda mėlyna ir blyški. Ligonis būna šaltas, pulsas nebeapčiuopiamas, akys įdubusios, oda suglebusi, gleivinės sausos.

Dehidratacijos gydymas, savaime suprantama, yra vandens balanso korekcija. Pirmo ir antro laipsnio hipovolemijos atveju reikia nuolat (kas kelias minutes) gurkšnoti skysčius (arbatas, sultis, vandenį, labai tinka elektrolitų tirpalai - specialūs milteliai ištirpinami vandenyje). Trečio ir ketvirto laipsnio dehidratacija gydoma ligoninėje - į veną lašinami skysčiai.