Neįprasti karščiai pavojingi visiems

Lietuvoje vyrauja neįprasti karščiai. Nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros ir negailestingai tvieskiančios saulės kenčia visi, bet ypač sunku mažyliams, vyresnio amžiaus, turintiems antsvorio ar ligotiems žmonėms. Tarp ligų, kuriomis sergant reikia vengti būti saulėkaitoje, ypač prasidėjus karščiams, yra širdies ir kraujagyslių ligos, psichikos sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis, karščiavimas. Kaip elgtis esant tokiems karščiams, pataria Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Daina Švėgždaitė.

Stiprus perkaitimas ištinka, kai organizmas nebegali atsivėsinti prakaituodamas. Tokiu atveju greitai (per 10-15 min.) pakyla labai aukšta kūno temperatūra, kuri pažeidžia smegenis, turi neigiamos įtakos širdies ir kraujagyslių būklei, kenkia kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus netenka sąmonės ir net gali mirti. Norėdami išvengti šių pavojingų gyvybei būklių, įsidėmėkite pirmuosius perspėjančius perkaitimo požymius: pakyla kūno temperatūra, oda tampa karšta ir sausa (neprakaituoja); padažnėja ir sustiprėja pulsas, vargina labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, žmogus gali netekti sąmonės.

Pasak Dainos Švėgždaitės, tokiu atveju patariama nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti kūną: nukentėjusįjį paguldyti į pavėsį ar nunešti į vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į šlapią audinį. Jei žmogus sąmoningas, rekomenduojama duoti gerti mineralinio vandens arba atvėsintos arbatos.

Žinoma, pirmiausia norint išvengti šilumos smūgio reikia neperkaisti. Esant karštam orui, būtina gerti daug skysčių, tik ne alkoholinių ar turinčių kofeino, cukraus, nes jie skatina skysčių šalinimą iš organizmo. Skysčius reikia gerti reguliariai, kas 1-2 val., net jei nejaučiate troškulio. Rekomenduojama vengti gerti labai šaltus gėrimus, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus. Žmonėms, kuriems skysčių kiekį yra apribojęs šeimos gydytojas, būtina pasitarti su gydytoju, kiek ir ko gerti per karščius.

Jei patalpoje ar lauke labai karšta, stenkitės kūną vėsinti drungnu dušu, daugiau laiko praleiskite pavėsyje ar vėsesnėse patalpose. Jei turite galimybių, stenkitės vykti į viešąsias vietas, pvz., prekybos centrus, bibliotekas, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos.

Per karščius reikėtų riboti fizinį aktyvumą ir niekada nei žmonių, nei gyvūnų nepalikti uždarame automobilyje. Visiems patariama einant į lauką užsidėti galvos apdangalą, rengtis tik natūralios medžiagos šviesios spalvos drabužiais, atviras kūno vietas tepti apsauginiu kremu nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės.