Ar mažasis talentas yra tikrasis?

Kada ima formuotis vaikų talentai? Nuo kada vaikas gali imtis lyderio vaidmens? Ir ar toks, koks yra darželyje, su savais gabumais, talentais, trūkumais, minusais ir pliusais - vaikas bus visada? Apie kasdienybę su vaikais, mažuosius talentus ir ... vaikų akių gerumą pokalbis su Kauno sanatorinio lopšelio darželio „Pušynėlis" ikimokyklinio ugdymo mokytoja Rasa JANKAUSKIENE, pirmąja ikimokyklinio ugdymo pedagoge, sulaukusia Metų mokytojo titulo.

Kalbėdami apie lyderius, dažniausiai galvoje turime mokyklas. Ar lyderiai auga jau ir darželiuose?

Žinoma, auga! Kiekvienais metais grupėje atsiranda po 2-3 vaikus, kurie yra išskirtiniai. Juos atskirsi pagal tai, kaip jie elgiasi ir ką daro akcijose, parodose, konkursuose, sambūriuose. Jie ir kuria, ir parodose dalyvauja, ir tarmiškai pasakas seka, ir dainuoja. Yra ir tokių, kuriuos kitų darželių mokytojai pamatę sako, kad „va, matėme jūsų prekinį ženklą - tą garbanotą berniuką, kuris visada visuose jūsų renginiuose dalyvauja". Džiugu, kad tokių gabių vaikų pasitaiko kiekvienais metais.

Ar tokius mažuosius lyderius reikia atrasti, ar jie jau iš šeimų ateina drąsūs, talentingi, gabūs?

Priešmokyklinio amžiaus vaiką reikia labai gerai pakapstyti, kad iš jo iškapstytumei lyderį, nes vaikas dar tik formuojasi, o tėvai ne visada pastebi, kuo jų vaikas išsiskiria iš kitų. Mūsų, pedagogų, pareiga yra būtent juos pastebėti.

Tačiau tai pasimato labai greitai. Vieni vaikai yra labai gabūs: daug moka ir greit išmoksta, bet jie negali kalbėti prieš auditoriją, jie kuklūs, jiems yra gėda, sunku kalbėti prieš bendraamžius, o ypač prieš suaugusiuosius. Yra ir tokių, kurie, priešingai, jeigu tik yra auditorija, jie jaučia azartą, pakylėjimą ir visiškai atsiskleidžia prieš žiūrovus.

Sutikus tokius mažuosius, reikia paieškoti ir suprasti, kokiose srityse jų mažieji sugebėjimai gali geriausiai atsiskleisti.

Kokios tai dažniausiai sritys?

Vaikai piešia, kuria eilėraščius ir pasakas, jas patys užrašo, dalyvauja skaitovų konkursuose, šoka, dainuoja, sprendžia logines užduotis, patys sukuria žaidimus. Bet labiausiai vaikų išskirtinumai pasimato ten, kur reikia pažinimo kompetencijos, kada vaikai ieško atsakymų į sau rūpimus klausimus, daro eksperimentus, išsiaiškina ir mėgina apibendrinti, išmąstyti, kodėl taip įvyko. Taip ir pastebime jų gabumus.

Ar lengva tuos talentus atkapstyti?

Tą, kuris turi talentą, jau nebereikia motyvuoti. Belieka tik prieiti prie jo ir nukreipti, kur reikia. Jau per pirmąsias savaites matosi, kuris vaikas mokytoją girdi, traukia iš jo žinias, domisi, ką tu darai. Jie yra motyvuoti, linkę į pažinimą, mokytojas jiems yra autoritetas. O kiti ir kviečiami neina ir nieko nenori, neieško, neatsakinėja į klausimus.

Ar darželiuose atsiskleidę vaikų talentai ir yra tikrieji gyvenimo talentai ar augant jie gali keistis?

Tikrai darželio talentas dar nėra tikrasis viso gyvenimo talentas. Vaikai, kurie yra išskirtiniai, dažnai sunku pasakyti, kurioje srityje yra labiausiai gabūs. Nes, kaip ir minėjau, jie ir eilėraščius ar pasakas kuria, ir piešia gerai, ir dainuoja gerai. Tokie vaikai dažnai prieina prie mokytojo ir sako, kad nori daugiau ir kitokių užduočių. Jie nori ne maisto ar gėrimo kaip kūdikiai, jie nori žinių.

Darželyje gabūs vaikai karaliauja įvairiose srityse, kuri yra tikrai jo, paaiškės 7-8 klasėje. Dažniausiai tada geriausiai matosi, kur vaikai yra labiausiai linkę, kur link jiems reikėtų eiti.

Įdomu, ar daugėja talentingų vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigose?

Negaliu pasakyti, kad pastebiu tokią tendenciją. Vienais metais mažųjų lyderių ateina daugiau, kitais - mažiau. Vienais metais būna vienas, kitais - du ar trys vaikai, dar kitais - penki.

Ar ikimokyklinio ugdymo įstaigoms užtenka materialinės bazės, kaip dirbti su gabiaisiais mokiniais?

Įstaigos gauna priešmokyklinio ugdymo krepšelius, todėl turime iš ko pirkti ugdymo priemonių, žaislų, žaidimų, enciklopedijų, įvairių leidinių. Džiugu, kad šiais laikais iš tiesų yra labai gerų knygų, kurios skatina vaiką mąstyti, kurios yra orientuotos į naują ir pažangų mokymą. Žinoma, patirtimi ir mokymo subtilumais, kaip dirbti su vaikais, taip pat ir talentingaisiais, vieni su kitais dalijasi ir patys pedagogai.

Vaikams dabar vasaros atostogos. Gal jiems tai - galimybių metas, kada per įvairius žaidimus laukan pradeda lįsti jų gabumai?

Vasarą labiausiai lavėja vaikų socialinė kompetencija. Vasarą darželiuose nėra labai aktyvios veiklos, ją keičia žaidimai, veikla lauke. O tam vaikai turi burtis į grupeles, kuriose labiausiai lavėja jų socialiniai įgūdžiai. Tas pats vyksta ir su nelankančiais darželių - savo socialinę kompetenciją jie lavina kieme.

Rudenį grįžę į ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikai lengviau susikalba. Tas kuris, visada norėdavo būti lyderiu, rudenį dažnai grįžta išmokęs nusileisti, paklusti grupės taisyklėms ir draugams.

Todėl labai naudinga vaikui darželį pradėti lankyti vasarą, kad rudenį, susirinkus visiems į grupes, jis jau būtų išmokęs bendrauti. Tai ypač aktualu vienturtėms atžaloms, nes juos svarbu išmokyti susipykus ne peštis, o spręsti kivirčus.

Esate sakiusi, kad dirbti darželyje Jums daug geriau nei mokykloje. Kodėl?

Mokykloje teko dirbti porą metų, to pakako, kad suprasčiau, jog tai yra ne mano sritis. Maži 6-7 metų vaikai nemoka meluoti, jie viską daro iš visos širdies, neišsisukinėja, yra teisingi, į akis žiūri su visa meile. Iš jų kaip iš drėgno molio gali lipdyti. Lipdyti gerą žmogų. O kai vaikas 15-16 metų, jis jau susiformavęs. Sakoma, kad viską, kas gera, ir ką galima išmokti, vaikui yra įdedama iki 5 metų. Todėl man daug lengviau ir smagiau dirbti su mažiukais, nes jų akys yra geresnės.

Vaikai - namuose, vaikai - darbe, vaikai - visą dieną. Ar nebūna kartais jų per daug?

Ne veltui sakoma, kad šiaučius basas, o kriaučius nuplyšęs - mano vaikai taip pat užaugo darbe. Gerai, kad dabar jie jau suaugę, susiformavusios asmenybės, tokie pat darboholikai kaip tėvai. Džiaugiuosi, kad šeima visada palaikė ir palaiko mano pasirinkimą, kitaip - būtų sunku.

Bėgant metams tik triukšmo kartais būna per daug, vakarais jau nebesinori žiūrėti televizoriaus. Bet nuvažiuoju į sodą, paklausau, kaip paukščiukai čiulba, ir vėl noriu pas vaikus, vėl noriu jų klegesio.