Sutrikusi širdies veikla – pavojaus signalas

Nuolat susitraukdama ir išsiplėsdama širdis vienodu ritmu varinėja kraują. Sveikas žmogus dirbančios širdies nejaučia. Tačiau jos veikla gali sutrikti. Nustatyta, kad apie 70 proc. žmonių retkarčiais patiria aritmiją - širdies ritmo sutrikimus. Taip atsitinka susijaudinus, ištikus stresui, pervargus, po sunkaus fizinio krūvio. Nusiraminus, pailsėjus savijauta vėl būna normali. Bet yra grėsmingų ir netgi gyvybei pavojingų aritmijų.

Normali reakcija

Kad širdis plaktų, tiksliau - susitraukinėtų, specialios širdies ląstelės gamina ir leidžia elektros impulsus. Impulsas kyla dešiniajame prieširdyje, vadinamajame sinuso mazge. Jis atsakingas už tai, kad širdis plaktų 60-90 dūžių per minutę ritmu.

Paskui signalas sklinda į kairįjį prieširdį, vėliau - į skilvelius, t. y. į apatinę širdies dalį. Tarp širdies susitraukimų būna lygūs laiko tarpai. Bet koks jų dažnumo sutrikimas vadinamas aritmija.

Jei širdis plaka dažniau, esant fiziniam ar emociniam krūviui arba tada, kai pakyla kūno temperatūra - tai normali sveikos širdies reakcija.

Nereguliarų širdies plakimą gali sukelti kofeinas, tabakas, alkoholis, vaistai nuo peršalimo ir kosulio, taip pat priemonės apetitui mažinti, psichotropiniai preparatai. Tokiu atveju pakanka pašalinti priežastį, ir žmogus vėl sveikas.

Reti neritmiški širdies dūžiai, jaučiami kaip permušimai, taip pat laikomi norma. Kiekvienam žmogui per parą jų gali būti keliasdešimt. Tačiau, jei dažnai jaučiamas širdies suspurdėjimas, permušimai, nelygus plakimas, reikia manyti, kad tai jau ligos - aritmijos - simptomai.

Sinusinė aritmija

Širdies aritmijų formų yra daug ir labai įvairių. Sinusinę aritmiją, kai pagreitėja širdies dažnis - 100-180 tvinksnių per minutę, gali sukelti emocijos, fizinis krūvis, skausmas, karščiavimas, skydliaukės aktyvumo padidėjimas, vaistai. Ligonis skundžiasi pagreitėjusiu širdies ritmu, nuovargiu, jaučia oro trūkumą, spaudimą krūtinėje.

Sinusinė aritmija, kai širdies dažnis sulėtėja - būna mažiau nei 60 tvinksnių per minutę, gali būti įgimta, kartais ją sukelia širdies raumens uždegimas, ūminis miokardo infarktas, neurozės, skydliaukės ligos ir kt.

Nesunki sinusinė aritmija, kai pulsas retas - 45-60 tvinksnių per minutę, dažnai nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Tačiau, jei pulsas labai retas, t. y. mažiau kaip 40 tvinksnių per minutę, žmogus gali jausti silpnumą, dusulį, galvos svaigimą, kartais alpstama.

Jei nustatoma ligos priežastis ir ji pašalinama, aritmija paprastai išnyksta. Jauniems žmonėms kartais užtenka laikytis režimo, pakankamai ilsėtis. Labai sunkiais atvejais implantuojamas kardiostimuliatorius.

Reikia skubios pagalbos

Sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis gana dažnai nustatomos ekstrasistolės. Tai irgi su širdies ritmo sutrikimais susijusi liga. Ekstrasistolių atsiranda dėl sumažėjusio kalio ar magnio kiekio kraujyje, deguonies trūkumo audiniuose, skausmo, vaistų ir kitų priežasčių.

Daugelis ligonių ekstrasistolių nejaučia, kai kurie junta smūgius arba krustelėjimą krūtinėje arba kakle, galvos svaigimą, silpnumą.

Kai ekstrasistolės negausios, nesukelia nemalonių pojūčių, dažniausiai jų nereikia gydyti vaistais. Pakanka pašalinti jas sukėlusias priežastis. Skubiai gydomos ekstrasistolės, kai jas sukėlė miokardo infarktas, širdį veikiantys vaistai, sumažėjusi kalio koncentracija kraujyje.

Ekstrasistolių profilaktikai svarbu vengti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, racionaliai maitintis, nevartoti alkoholinių gėrimų, nerūkyti.

Patiems gydytis negalima

Daugelis moterų aritmiją pajunta sulaukusios 50-55 metų. Į širdies ritmo sutrikimus jos paprastai reaguoja gana jautriai, jie sukelia panikos priepuolius. Pagyvenusiems vyrams aritmija dažnai pasireiškia esant ramybės būsenos, pavalgius arba miegant.

Moterims aritmiją dažniausiai sukelia fizinis ir emocinis krūviai. Nors širdies ritmo sutrikimais dailiosios lyties atstovės serga rečiau nei vyrai, bet pasekmės joms būna sunkesnės - padidėja trombozės, insulto tikimybė.

Kai kurie, pajutę nemalonius pojūčius širdies srityje, nusprendžia gydytis patys. Gana dažnai tokie žmonės pradeda bėgioti, praustis šaltu vandeniu, apsitrinti sniegu ar maudytis bet kokiu oru. Tačiau esant polinkiui į aritmiją tokios procedūros draudžiamos.

Taip pat būtina atsisakyti žalingų įpročių - rūkyti ir gerti svaigiuosius gėrimus. Alkoholis net sveikiems žmonėms dažnai sukelia širdies permušimus, bet kenčiantiesiems nuo aritmijos jis kur kas pavojingesnis.

Vyresnio amžiaus žmonės dažnai vartoja šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistus. Tačiau iš organizmo pašalinamas ir kalis. Kai jo stinga, atsiranda kur kas didesnė rizika susirgti aritmija. Todėl reikia vartoti tik gydytojo paskirtus vaistus, su juo pasitarti, ar nereikia papildomai gerti kalio ir magnio preparatų.

Kalis ir magnis

Kalis ypač svarbus normaliai organizmo ląstelių veiklai. Jis padeda palaikyti stabilų arterinį kraujo spaudimą ir perduoti elektrocheminius impulsus, kurie būtini reguliuojant širdies ritmą. Kalio gausu bananuose, abrikosuose, bulvėse, pomidoruose, kopūstuose, grikių, avižų kruopose, ankštiniuose augaluose, žuvyje, paukštienoje, pieno produktuose. Tačiau jei piktnaudžiaujama kava ar alkoholiu, tai skatina kalio išsiskyrimą su šlapimu.

Magnis būtinas sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Be jo sutriktų daugelio fermentų veikla. Jis apsaugo žmogaus organizmo audinius, kraujagyslių sieneles nuo pažeidimo staiga pakilus kraujospūdžiui.

Magnio trūkumas gali sukelti raumenų skausmus, dažną širdies plakimą, padidėjusio kraujo spaudimo ligą, net mirtinus širdies ritmo sutrikimus ar staigų širdies sustojimą.

Magnio daug pieno produktuose, žuvyje, mėsoje, jūros gėrybėse, abrikosuose, bananuose, obuoliuose, riešutuose, žaliose lapinėse daržovėse. Svarbu žinoti, kad riebus maistas trukdo organizmui pasisavinti magnį.

Liaudies medicina pataria

Liaudies medicina dėl streso atsiradusius širdies ritmo sutrikimus rekomenduoja gydytis gudobelių žiedų arbata.

Be to, gudobelių žieduose esančios veikliosios medžiagos mažina centrinės nervų sistemos jautrumą, tonizuoja širdies raumenį, gerina kraujo apytaką širdies ir galvos smegenų kraujagyslėse, mažina kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje.

Jau viduramžių medicinos knygose ji rekomenduojama kaip širdies ligas gydanti ir ją stiprinanti priemonė. Labai svarbu gudobelę vartoti ilgai - kursas turi trukti 4 ar 5 savaites.

Gydytis gudobele ypač rekomenduojama pagyvenusiems žmonėms. Be to, žinotina, kad gudobelių žiedų arbata skatina šlapimo išsiskyrimą. Ji ruošiama taip: du arbatinius šaukštelius gudobelės žiedų ir lapų užplikyti stikline verdančio vandens ir uždengus palikti 20 minučių, kad prisitrauktų. Geriama po vieną stiklinę du arba tris kartus per dieną.

Pasak liaudies medicinos žinovų, širdies raumenį stiprina ir melisos. Iš jų ruošiamas užpilas. 10 g susmulkintos žaliavos užpilama stikline verdančio vandens, uždengiama ir paliekama pusvalandžiui. Paskui perkošiama ir prieš valgant geriama po pusę stiklinės du tris kartus per dieną. Tačiau prieš pradedant vartoti vaistažoles patartina pirmiausia pasiklausti gydytojo nuomonės.