Alergija - neduoda ramybės iki rudens

Kai pradeda žydėti augalai, alergiškus žiedadulkėms žmones ima kamuoti alerginė sloga, vadinamoji šienligė. Užgula nosį, iš jos varva skystas sekretas, akys ima peršėti, niežėti ir ašaroti. Liga tęsiasi, kol žydi augalai - iki pat rudens.

Kai kuriems ligoniams vokai šiek tiek paburksta, parausta akys. Apatinio voko skliaute gali būti nedaug gleivingo sekreto, viršutinio voko junginėje - smulkių papilių. Tai - alerginis konjuktyvitas.

Jis gana dažnai pasireiškia kartu su alergine sloga. Paprastai regėjimas nesutrinka, nes pažeidžiama tik junginė, tačiau gali trukdyti ašarojimas.

Ligonio savijauta pablogėja išėjus į lauką, pabuvus gamtoje saulėtą vėjuotą dieną, kai žiedadulkių ir dulkių koncentracija ore didžiausia. Tačiau lietingą dieną jaučiamasi kur kas geriau.

Šienlige dažniausiai suserga mokyklinio amžiaus vaikai, bet ji neaplenkia ir suaugusiųjų. Nors žmogus iki tol nebuvo alergiškas nei maistui, nei augalams, jis staiga ima sloguoti, pradeda perštėti akys, jos ašaroja, gali atsirasti odos bėrimų.

Moterims kartais taip atsitinka po gimdymo, kai organizmas būna nusilpęs, susilpnėjusi imuninė sistema.

Pasak specialistų, miesto gyventojai, kadangi jų aplinka labiau užteršta, šia liga suserga tris kartus dažniau nei gyvenantieji kaime.

Pavojingas laikotarpis

• Ligos požymiai kartojasi kasmet tuo pačiu laiku.
• Kuo aplinkoje daugiau žiedadulkių - tuo sunkiau sergama.
• Tačiau organizmas jautrus pasidaro ne iš karto - maždaug per 3-6 augalų žydėjimo sezonus. Ir kasmet liga vis labiau vargina.
• Nustatyta, kad apie 50 rūšių įvairių augalų žiedadulkių turi alergizuojamąjį poveikį.

Alergija paprastai skirstoma pagal žiedadulkių kiekį gamtoje, t. y. pagal sezoną.

Pavasario alergija - kai sveikata pablogėja žydint medžiams ir augalams, vasaros - kai pražysta varpinės kultūros: motiejukai, eraičinai, javai, ir vasaros pabaigos-rudens pradžios - tuo metu žydi balandos, pelynai, saulėgrąžos.

Nemažai žmogų ypač kamuoja vasaros alergija, nes varpinių augalų žiedadulkės giliai įsiskverbia į kvėpavimo takus. Pavojingiausias laikotarpis - nuo birželio 1-osios iki liepos 15-osios.

Vėjas žiedadulkes gali nunešti labai toli, todėl išvengti jų beveik neįmanoma. Pavyzdžiui, jei žmogus alergiškas tuopų žiedadulkėms (jas barsto tik vyriškosios lyties tuopos), jis susirgs ir tada, jei tie medžiai auga net už kelių kilometrų. Didžiausia šio alergeno koncentracija ore būna gegužės ir birželio mėnesiais.

Alergenų įjautrintas organizmas reaguoja ne tik į pačias žiedadulkes. Tuo metu reikia vengti bet kokio maisto, bet kokių kosmetikos priemonių, kurių sudėtyje yra to augalo dalelių - nesvarbu, ar tai beržo pumpurų arbata, ar vaistažolių ekstraktų turintis kremas.

Reikia saugotis

Pasak specialistų, labai retai alergija praeina savaime. Ją būtina gydyti, neleisti ligai įsisenėti, pereiti į tokias sunkias formas, kaip bronchinė astma, atopinis dermatitas ir kt.

Gydyti reikia ne slogą ar akis, bet pačią alerginę ligą. Tinkamiausią gydymo būdą parinks gydytojas alergologas. Tačiau ligonis pats turi saugotis - vengti alergenų.

Prieš išeinant į lauką, reikia užsidėti gerai priglundančius prie veido akinius, nosį patepti apsauginiu tepalu.

Grįžus į namus, būtina persirengti drabužius, nes ant jų gali būti prilipusių žiedadulkių, akis ir nosį praplauti specialiu tirpalu arba bent virintu vandeniu, kasdien trinkti galvą.

Kambarius reikėtų vėdinti anksti rytą arba vėlai vakare, kai žiedadulkės nusėdusios ant žemės, arba palijus - tada žiedadulkės nebesklando ore.

Rekomenduojama apgalvotai rinktis atostogų laiką ir vietą. Atostogauti geriausia ten, kur mažiau žiedadulkių, - prie jūros, kalnuose, spygliuočių miškuose.