Pavojingas sąstovis

Kraujagyslėms kenkia ilgas sėdėjimas automobilyje, ir ne vien per tolimas keliones, bet ir transporto grūstis. Dar pavojingesni - ilgi skrydžiai lėktuvu.

Oro uostų darbuotojai galėtų pateikti nemažai pavyzdžių, kai vos išlipęs iš lėktuvo iš pažiūros sveikas žmogus staiga krisdavo negyvas. Daugelis tyrimų įrodė, kad mįslingų oro lainerių keleivių mirčių priežastis - ilgai sėdint susidarę trombai, užkimšę dideles venas. Statistikos duomenimis, kiekvieną valandą pasaulio oro uostuose dėl to su gyvenimu atsisveikina vienas žmogus.

Norint išvengti trombų susidarymo dėl nejudrumo būklės keliaujant lėktuvu reikėtų kas valandą atsikelti iš vietos ir truputį pasivaikščioti. Važiuojant automobiliu taip pat kartkartėmis reikia, jei tik įmanoma, sustoti ir išlipus iš mašinos nužingsniuoti nors keliasdešimt metrų.

Kelionės metu važiuojantieji automobiliu, žinoma, tik ne vairuotojas, arba skrendantieji lėktuvu gali bent kas pusvalandį šiek tiek palaikyti kojas pakeltas nuo grindų, kad venose neužsistovėtų kraujas.

Susirengus į kelionę reikia pasirūpinti tinkama apranga - kad ilgai sėdint kraujas galėtų laisvai tekėti kraujagyslėmis, drabužiai neturi būti aptempti, kojinių viršutinė dalis negali veržti kojų, patartina neavėti batelių aukštesniais nei 6 cm kulniukais.

Profesinis faktorius

Į venų trombozės rizikos grupę be išlygų galima įtraukti stovimo darbo atstovus: virėjus, padavėjus, kirpėjus, chirurgus ir kt.

Dėl vertikalios kūno padėties krūvis, tenkantis kraujagyslėms, padidėja dvigubai, venų sienelės suplonėja, jų tonusas silpnėja. Kraujo sąstovis, galintis baigtis gyvybei grėsminga tromboze, vargina ir biurų darbuotojus, kompiuterininkus, sekretores.

Kai darbas susijęs su ilgu stovėjimu arba sėdėjimu, būtina kas 40-50 minučių šiek tiek pavaikščioti.

Pasitaikius progai patartina stovint pasūpuoti - perkelti kūno svorį nuo kulnų ant pirštų ir atvirkščiai, pasukioti į visas puses pėdas. Labai naudinga dažniau lipti laiptais.

Priežastis - hormonai

Dailiosios lyties atstovės 5-6 kartus labiau nei vyrai rizikuoja, kad venose susidarys trombai, ypač vartojančiosios oralinius kontraceptikus (dėl juose esančių estrogenų labai padidėja kraujo krešumas) ir nėščiosios - dėl kai kurių hormonų paspartėjusios gamybos ir todėl, kad didėjanti gimda spaudžia apatinę tuščiąją veną ir didžiosiose kojų kraujagyslėse užsistovi kraujas.

Norint išvengti nepageidaujamo nėštumo nereikėtų ilgą laiką vartoti vien hormoninių kontracepcijos priemonių. Dėl jų alternatyvos reikėtų pasitarti su ginekologu ir jis galbūt pasiūlys rinktis mechanines (gimdos spiralė, prezervatyvas) arba chemines apsaugos priemones.

Nėščiosios, ypač tos, kurias ima varginti problemos dėl kojų, turėtų bintuotis blauzdas elastiniais bintais arba, dar geriau, mūvėti specialias kompresines pėdkelnes. Jos ypač padidina patinusių kojų raumenų tonusą.

Trombozės profilaktikos tikslu besilaukiančiosios kūdikio turėtų gulėti taip, kad kojos būtų šiek tiek aukščiau.

Rizika po operacijų

Vis dėlto didžiausia komplikacijos rizika kyla po operacijų - tada būna daugiau kaip 25 proc. giliųjų venų trombozių ir mirtimi pasibaigiančių tromboembolijų (kai krešulys, nešamas kraujo tėkmės, užkemša kraujagyslę) atvejų.

Tragiška baigtis dėl kraujagyslės užsikimšimo krešuliais dažniausiai ištinka besigydančiuosius ligoninių onkologijos ir traumatologijos skyriuose, nes juose skiriamas lovos režimas trunka gana ilgai.

Kituose chirurgijos skyriuose gydomiems pacientams rizika mirti nuo trombozės yra mažesnė net 2-3 kartus.

Išvengti tragedijos (didžiausia tikimybė yra kelias savaites po operacijos) dėl užsikimšusių venų medikai stengiasi įvairiais būdais: trumpindami gulimą režimą (ligoniai kartais net būna nepatenkinti ir stebisi, kad yra skatinami atsikelti net po sudėtingiausių chirurginių intervencijų vos ne kitą dieną), tvarstydami operuotojo kojas elastiniais bintais, masažuodami, taip pat skirdami gerti medikamentų, skystinančių kraują.

Rūpintis, kad kraujo krešėjimas būtų normalus, ypač turėtų sergantieji ateroskleroze, širdies nepakankamumu ir tie, kurių sutrikusi smegenų kraujotaka.

Šie ligoniai turėtų nesivaržyti ir paprašyti gydytojų imtis visų įmanomų priemonių užkirsti kelią trombams susidaryti.

Sulėtėjęs metabolizmas

Nustatyta, kad venos krešuliais dažniau užsikemša nutukusiems žmonėms, o tiems iš jų, kam pripažintas 3-4 laipsnio nutukimas, jei jiems daugiau kaip 40 metų, trombozės rizika padidėja 5 kartus, palyginti su normalaus svorio asmenimis.

Taigi pernelyg apkūnūs žmonės, siekdami išvengti pavojingų venų ligų, kaip, beje, ir daugelio kitų, turėtų pakeisti savo mitybos įpročius: sumažinti riebaus, rafinuoto maisto vartojimą ir daugiau valgyti produktų, turtingų ląstelienos, daržovių ir vaisių.

Figos, ananasai, šaltalankių uogos, citrinos mažina kraujo krešumą, be to, padeda išvengti vidurių užkietėjimo, o tai irgi svarbu, nes labai stengiantis išsituštinti padidėja spaudimas pilvo ertmėje. Reikia daugiau gerti, per dieną patartina ne mažiau kaip 2 litrus.

Venoms labai naudingas kontrastinis dušas.

Pasimankštinti nepakenks niekam, bet sergantieji venų varikoze, t. y. poodinių venų išsiplėtimu, turėtų rinktis tas sporto šakas, kur didžiausias dinaminis krūvis tenka blauzdoms: bėgimą, plaukimą, aerobiką, važinėjimą dviračiu. Ir, žinoma, kuo daugiau vaikščioti.

Fiksuotieji ir migruojantieji

Dažniausiai krešulių būna užkemšamos blauzdų venos, bet pavojingiausi - susidarantieji stambiosiose venose: šlaunų, klubų, pakinklių.

Kuo didesnis trombas, tuo didesnė jo padaroma žala. Laimei, ne kiekvienas trombas sukelia pavojų gyvybei. Vadinamieji fiksuotieji, susidarę kraujagyslėje, ten ir pasilieka. Bet nepataisoma nelaimė gali atsitikti, kai nevienalytės struktūros nepakankamai prie venos sienelės prisitvirtinęs trombas dėl menkiausio postūmio atitrūksta ir kraujo srauto nuneštas į plaučių arteriją ją užkemša (tokius trombus gydytojai vadina laisvaisiais, arba migruojančiaisiais).

Tokia būklė - tromboembolija - sukelia deguonies badą ir širdies nepakankamumą. Užsikimšus stambiai plaučių arterijai dažniausiai žmogaus išgelbėti nebepavyksta.

Diagnozuoja angiologas

Priklausant trombozės rizikos grupei ar kilus įtarimų reikėtų atidžiau pasitikrinti sveikatą. Šeimos gydytojo kompetencijos nustatyti pavojingą venų ligą nepakanka, todėl jis pacientą turėtų nusiųsti pas angiologą.

Šis specialistas, pirmiausia apžiūrėjęs ligonį ir išklausęs, kokie simptomai kelia nerimą, skiria specialius veninės kraujotakos ir venų būklės tyrimus. Vieni iš informatyviausių - „Doppler" ultragarsinis tyrimas ir galūnių arteriografija. Kartais dar atliekamas ir kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimas. Taip pat atliekamas kraujo krešumo testas.

Beje, neseniai tradicinius trombozės diagnostikos metodus papildė dar vienas. Olandų mokslininkai atrado, kad esant šios ligos požymių apie tikimybę susirgti galima sužinoti ištyrus šlapimą - jame baltymų kiekis būna padidėjęs.

Pagrindiniai požymiai

Kartais dėl nemalonių pojūčių kojose kaltė suverčiama nuovargiui, mineralinių medžiagų trūkumui, vasaros karščiams ir pan.

Vis dėlto reikėtų turėti omenyje, kad dažnai ir ilgesnį laiką jaučiamas nepatogumas stovint, einant ar net gulint gali rodyti beprasidedančią trombozę.

Beveik kas antras sergantysis giliųjų venų tromboze jokių požymių nejaučia, bet tie, kurie gali įtarti sergantys šia pavojinga liga, turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją.

Nerimą turėtų kelti šie simptomai:

• l kojų skausmas, sustiprėjantis einant arba stovint ir beveik nejuntamas, kai gulima kiek pakeltomis apatinėmis galūnėmis;
• l kojų sunkumas, greitas nuovargis;
• l blauzdų ir pėdų patinimas;
• l karščio pojūtis kojose;
• l naktinis mėšlungis;
• l skaudamos vietos odos melsvas atspalvis;
• l kartais trombai susidaro rankų, kaklo kraujagyslėse, tada tos vietos patinsta, būna skausmingos.