Skirtingose valstijose – skirtingas požiūris į nelegalių imigrantų sveikatą

Per paskutiniuosius 17 metų Margaritai Toribio, nelegaliai imigrantei iš Meksikos, buvo atlikta daugiau nei 2000 dializės procedūrų. Moteriai dažnai atliekamos tris valandas trunkančios procedūros, be kurių meksikietė gyventi negalėtų, rašo „The Los Angeles Times".

1993-aisiais moteriai buvo atlikta inksto transplantacija.

Problemos su inkstu prasidėjo moteriai persikėlus į Šiaurės Karoliną. Šios valstijos ligoninės atsisakė mokėti už reikalingos vaistus. Margaritai tris kartus per savaitę turėjo būti atliekamos dializės procedūros toksinams iš kraujo išvalyti, tačiau Šiaurės Karolina už tai mokėti taip pat nepanoro.

Viskas, ką pasiūlė socialiniai darbuotojai, buvo bilietas atgal į Kaliforniją.

„Daugiau niekada nepaliksiu šitos valstijos",- pareiškė 29-erių Toribio procedūrų Švento Juozapo ligoninėje metu.

Medicininių paslaugų kompensavimo nelegaliems imigrantams sistema visose valstijose skiriasi. Tai atskleidžia skirtingus požiūrius į maždaug dvylikos milijonų nelegalių imigrantų bendruomenę. Nesant tvirtos federalinės linijos, valstijos sprendimus daro pačios, o tam labai didelės įtakos turi trumpalaikiai politiniai vėjai.

Skirtumus puikiai atspindi dializės procedūrų kompensavimas. Kalifornijoje iš daugiau nei 60 tūkstančių pacientų, kuriems šios procedūros yra būtinos, pusantro tūkstančio yra nelegalūs imigrantai.

Procedūros pacientui dažniausiai atliekamos visą gyvenimą. Mokesčių mokėtojams vieno paciento gydymas atsieina iki milijono dolerių.

Kai kurios valstijos išleisti tokių sumų nelegalių imigrantų gydymui yra nepasirengusios. Tačiau Kalifornijos ir Niujorko valstijos mąsto kitaip - inkstų problemų kankinamų pacientų negydymas kainuotų dar daugiau.

Neatliekant dializės procedūrų, pacientai anksčiau ar vėliau dažniausiai patenka į kritinę būklę, neretai ir miršta. Tokiais atvejais federaliniai įstatymai reikalauja, jog pacientai būtų gydomi tol, kol pacientų savijauta vėl taps gera. Po kelių savaičių viskas kartojasi iš naujo.

„Išgelbėjam skenduolį, duodam jam pavalgyti ir vėl stumiam į vandenį",- metaforą pateikia daktaras Laurence‘as Lewinas, Orange apygardos inkstų specialistas.

Tokia dalinė sveikatos apsauga tik pablogina ilgalaikes paciento sveikatos būklės perspektyvas, o kainuoja tai daugiau nei kasdienė rūpyba. Pavyzdžiui, Teksase, kur kasdienės dializės procedūros imigrantams dažniausiai nėra atliekamos, kai kurie pacientai guldomi į greitosios pagalbos skyrių. El Pasos‘s Thomason ligoninėje kai kuriems pacientams gyvybiškai svarbios operacijos buvo atliekamos daugiau nei šimtą kartų.

Tokie pacientai susiduria su išaugusia širdies smūgių ir infekcijų rizika.

„Padėtis liūdna. Gydytojų rankos surištos",- tikino inkstų ekspertė Claudia Zacharek iš Galvestono ligoninės Teksase.

Kongresas yra mėginęs įstatymus standartizuoti. 1986-aisiais nustatyta, jog federalinės sveikatos rūpybos paslaugos turi būti teikiamos vargšams, tačiau ne nelegaliems imigrantams. Išimtis - kritinė paciento būklė.

Tačiau federalinis kritinės būklės apibrėžimas nėra tikslus, todėl erdvės interpretacijoms tikrai pakanka. Kritinė būklė apibrėžta kaip būklė, kurioje, nesiimant skubių veiksmų, paciento sveikata būtų rimtai sutrikdyta arba sutriktų kūno dalių ar organų funkcijos.

„Neprivalome rūpintis nuolatinėmis nelegalių imigrantų sveikatos problemomis",- 2007-aisiais tikino Medicaid atstovė Mary Kahn. Jos manymu, Kalifornijos valstija neteisėtai naudoja federalines lėšas ir nesivadovauja federalinėmis taisyklėmis.

Teksase, Kolorade ir Naujojoje Meksikoje inkstų sutrikimai ne visada laikomi kritiniais, kadangi pacientai be dializės gali išgyventi ištisas savaites.

Tuo tarpu Šiaurės Karolina neseniai nutarė nelegaliems imigrantams teikti kasdienes dializes procedūrų paslaugas.

Anot sveikatos apsaugos programos vargšams ir nelegaliems imigrantams Medi-Cal administratoriaus Stano Rosensteino, Kalifornijos dializės politika yra pagrįsta ekonominiais skaičiavimais.

Vienos rutininės procedūros kaina siekia 250 dolerių. Tuo tarpu „būtinasis" paciento gydymas greitosios pagalbos skyriuje mokesčių mokėtojams atsieina ne vieną tūkstantį dolerių.

Tačiau tai tikrai neįtikins griežtesnės imigracijos kontrolės šalininkų.

„Iš amerikiečių atimami pinigai vardan žmonių, kurių čia apskritai neturėtų būti",- pareiškė Markas Krikorianas, Imigracijos Studijų Centro direktorius.

Baiminamasi, jog rutininių dializės procedūrų politika taps dar vienu imigracija skatinančiu veiksniu.

„Negalime išgydyti viso pasaulio",- konstatavo Ramiro Valdezas, socialinis darbuotojas iš Dalaso.