Paciento teisės: kaip gydoma ir kas už tai moka

Pastaruoju metu ypač domimasi privalomuoju sveikatos draudimu, apsidraudusio žmogaus privalumais, teiraujamasi, kodėl gydymo įstaigose reikia primokėti už sveikatos priežiūros paslaugas. Ir ligonių kasose dabar dažniau aiškinamasi dėl pacientų teisių, prašoma patarti, kur ieškoti teisybės, jei jos pažeistos ir pan.

Asmens teisę į informaciją ir teisę pasirinkti gydymo, diagnostikos ar kitas paslaugas ir procedūras nustato Lietuvos teisės aktai - Civilinis kodeksas, Sveikatos sistemos, Sveikatos draudimo bei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymai. Svarbu žinoti, kad visus iškilusius klausimus pirmiausia reikia bandyti išsiaiškinti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje. Ypač tuo atveju, jei pacientas joje nukentėjo ir prašo jam padarytą žalą atlyginti. Tai, beje, įteisinta ir pakoreguotame (pataisos įsigaliojo nuo šių metų kovo 1-osios) Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme.

Aktualios informacijos, pavyzdžiui, apie gydymo įstaigoje teikiamas paslaugas, jų kainas, apie sveikatos priežiūros specialistus, jų profesinę kvalifikaciją derėtų teirautis ten dirbančių specialistų, tos informacijos ieškoti skelbimų lentose. O apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, gydymo būdus, būtinus vaistus daugiausiai žino jį gydantis gydytojas. Ši informacija ligoniui turi būti suteikta suprantamai, jam taip pat privalu paaiškinti ir medicinos įrašų prasmę. Jeigu pacientas turi pretenzijų dėl įrašų, gali kreiptis į įstaigos vadovą. Netikslius, neišsamius, dviprasmiškus įrašus gydytojai privalo pataisyti per 15 darbo dienų. Pacientai savo ruožtu turėtų tuo labiau domėtis, ir, kai reikia, būti reiklūs, nes jų sveikata - išties ne tik jų pačių, bet ir artimųjų, visuomenės turtas.

Naudodamasis ligonių kasų elektroninėmis paslaugomis kiekvienas gali sužinoti, kokios jam suteiktos medicinos paslaugos ir išduoti kompensuojamieji vaistai. Tai asmeninė informacija, todėl prieinama tik galintiems saugiai prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų www.epaslaugos.lt - viešųjų e. paslaugų sistemos, kurioje kaupiami taip pat ir ligonių kasų duomenys (prie jos galima prisijungti ir per Valstybinės ligonių kasos interneto svetainę www.vlk.lt skyriuje „Paslaugos"). Prisiregistravus sistemoje galima sužinoti apie savo draustumą (priklausymą apdraustųjų kategorijai) ir prisirašymą prie gydymo įstaigų, apie ambulatorinio, stacionarinio gydymo, medicininės reabilitacijos paslaugas, suteiktas poliklinikoje, ligoninėje ar sanatorijoje, bei išrašytus vaistus.

Kada tenka atverti savo piniginę

Pabrėžtina, kad ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmoka už apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu suteikiamas paslaugas. Neapdrausti (ar neapsidraudusieji) privalomuoju sveikatos draudimu už gydymo paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą, kuri apmokama iš PSDF) turi mokėti pagal gydymo įstaigos nustatytus įkainius.

Būna atvejų, kai net ir apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo turi susimokėti. Jei toks pacientas savo iniciatyva (ar gydytojo patartas) pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, vaistus ar medicinos pagalbos priemones, jis apmoka paties pasirenkamų ir gydytojo skiriamų paslaugų, procedūrų, vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą. Pats moka ir tada, kai pageidauja papildomų paslaugų ar procedūrų (kaip žinoma, ligonių kasos moka už gydymą, kurį skiria gydytojas, o ne vykdo visų pageidaujančių gauti vieną ar kitą paslaugą norus). Iš paciento gali būti paprašyta susimokėti, jeigu jis nenori laukti eilėje tam tikro planinio tyrimo ar procedūros, pats pageidauja kuo skubiau gauti paslaugą.

Be to, sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtintas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas ir kainos, todėl pacientas turi sumokėti už tokias paslaugas. Mokamų paslaugų sąraše - akupunktūra bei manualinė terapija, sveikatos patikrinimas vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojo ir aviatoriaus mėgėjo pažymėjimą, kosmetinės chirurgijos operacijos ir kosmetologijos procedūros ir kt.

Visais atvejais pageidautina, kad paciento sutikimą dėl priemokos ar mokamų paslaugų gydantysis gydytojas užfiksuotų ligonio ambulatorinėje kortelėje arba gydymo stacionare ligos istorijoje, o pacientas tai patvirtintų parašu. Jei gydymo įstaiga ligoniui suteikė brangiau kainuojančias ar papildomas paslaugas bei vaistus be jo sutikimo ir pacientas už tai sumokėjo, jis dėl priemokų grąžinimo turi kreiptis į gydžiusios įstaigos administraciją. Už paslaugas privačiose gydymo įstaigose, sudariusiose sutartį su ligonių kasa, pacientams gali tekti primokėti. Tad pacientui derėtų išsiaiškinti, kokia paslaugos kaštų dalis yra kompensuojama iš PSDF biudžeto ir kiek tektų primokėti.
Tad išgirdę siūlymą susimokėti, turėtumėte paprašyti gydytojų arba gydymo įstaigų vadovų pagrįsti, kodėl prašoma atsilyginti už suteiktą paslaugą. Jeigu aiškaus atsakymo nesulaukiate, reikėtų kreiptis į teritorinės ligonių kasos specialistus, kurie tikrai padės išsiaiškinti, ar būtina konkrečiu atveju mokėti.