Sveiko įdegio nebūna

Nors kasmet tampame protingesni ir jau be paskatinimo naudojamės apsauginiais kremais nuo saulės, rimtai nuo jos spindulių nukenčiančių žmonių taip pat kažkodėl daugėja.

Klaida Nr.1

Pirmoji klaida, kurią darome beveik visi, yra niekuo nepagrįstas įsitikinimas, kad nerizikuojame susirgti odos vėžiu, jeigu nenusvylame iki pūslių. Iš tikrųjų ne tik rimti ir skausmingi odos nudegimai gali atsiliepti piktybiniais dariniais - po kelerių metų, kai ta nemaloni vasarinė patirtis jau seniai bus išgaravusi iš atminties. Net jei visiškai nejaučiate ilgo pasibuvimo saulėkaitoje pasekmių, tai dar nereiškia, kad kenksmingi saulės spinduliai nepadarė žalos.

Net lengvai įdegus mūsų organizmas jau patiria agresiją. Juk pigmentą gaminančios odos ląstelės, vadinamos melanocitais, odą apsaugantį melaniną (tą patį, suteikiantį dailų bronzinį įdegio atspalvį) išskiria tik tuomet, kai ultravioletiniai spinduliai pakenkia odai. Melaninui pagaminti organizmas panaudoja savas aminorūgštis. Rezultatas: iš pažiūros puikiai įdegusi oda pažvelgus per mikroskopą yra tikras ląstelių kapinynas - jos masiškai degraduoja. Tokioms ląstelėms jau nebeįmanoma jokiomis stebuklingomis „po įdegio" priemonėmis sugrąžinti jaunystę, sveikatą ir elastingumą.

Ultravioletiniai spinduliai gali net pakeisti DNR struktūrą bei odos ląstelių reguliatorius: dėl to po kurio laiko „perprogramuojamas" ląstelių augimas ir, užuot besivysčiusios normalios, jos virsta piktybinėmis.

Klaida Nr.2

Klystame ir manydami, kad kuo smarkiau esame įdegę, tuo ilgiau galime būti paplūdimyje arba saulėkaitoje. Natūrali apsauga, kurią užtikrina įdegis, iš tiesų yra minimali. Ypač jeigu jūsų oda iš prigimties yra šviesi - tuomet ji tiesiog negali pagaminti pakankamo kiekio melanino, kad jis taptų skydu visam organizmui.

Šviesios odos ir „blogai degantiems" žmonėms dvigubai pavojingiau būti saulėje nei tamsiaodžiams. Visi tą žinome ir visi draugiškai ignoruojame. „Na, pagulėsiu saulutėje dar penkias minutes", - sakome sau šventai tikėdami, jog tos penkios minutės nieko nereiškia. Iš tikrųjų šviesiaodžiai gali nudegti jau po 10 minučių buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose. Mėgaujantis saulės voniomis piečiau mūsų platumų ir esant vėjuotam orui tai įvyksta dar greičiau.

Net tamsios odos žmonės, jei nenaudoja jokių apsauginių priemonių, ima „degti" jau po 40 minučių.

Beje, jeigu prieš patraukdami į paplūdimį išsitepsite įdegio kremu, kurio sudėtyje yra aliejaus, galimybė patirti nudegimus gerokai padidės.

Klaida Nr. 3

Itin atsargūs žmonės dabar apskritai stengiasi nesirodyti paplūdimyje saulėtomis dienomis, tačiau mielai jame drybso, kai apsiniaukę. Mano, kad debesys sulaiko didžiąją dalį kenksmingų saulės spindulių.

Deja, debesys šimtu procentų neapsaugo nuo nudegimų. Mokslininkai nustatė: karštais vasaros mėnesiais, kai saulė yra agresyviausia, kenksmingi jos spinduliai pasiekia mus net lyjant! Pasirodo, debesys praleidžia iki 80 procentų ultravioletinių spindulių.

Skėčio, skrybėlės ir net medžio teikiamas pavėsis taip pat nėra patikima apsauga. Ypač jei deginatės baltame - t.y. šviesaus smėlio ar žvirgždo paplūdimyje. Tokia pakrantė atspindi net 20 procentų saulė spindulių, vadinasi, jie pasiekia jus net sėdinčius giliame pavėsyje.

Atsitiktinis įdegis

Labai daug žmonių nežino, kad nudegti gali ne tik vartydamiesi paplūdimyje ant smėliuko, bet ir keliaudami, dirbdami ir pan. - t.y. bet kada, kai yra priversti būti lauke. Labiausiai nuo tokio atsitiktinio įdegio kenčia jautriausi mūsų odos plotai.

Oda aplink akis. Visame kūne ji yra ploniausia. Be to, neturi nei prakaito, nei riebalų liaukų, kurios padengtų odą natūralia apsaugine plėvele. Tad jeigu saulėtomis dienomis nenešiojate akinių nuo saulės su specialia apsauga nuo ultravioletinių spindulių, tai kenkiate ir savo akims, ir odai aplink jas. Net nepastebėsite, kaip vieno gražaus rugpjūčio pabaigoje ten susimes pirmos jūsų gyvenime raukšlelės.

Lūpos taip pat labai jautrios saulės spinduliams ir greitai nudega. Maža to, kad lūpų oda nepaprastai plona ir lengvai sužeidžiama (lūpos yra bene jautriausios įvairioms odos ligoms nei kitos kūno vietos), moterys dažnai nenutuokia, jog kai kurie lūpų dažai traukte pritraukia saulę.

Riebalai - būtina sudedamoji lūpų dažų dalis - traukia kenksmingus spindulius ir didina nudegimo tikimybę. Taigi karštymečiu lūpų dažus geriau palikti namuose (ypač su blizgesiu, perlamutrinius ir tamsių atspalvių) - vakarui.

Nusvilusi nosis - įprastas vaizdas vasarą. Taip yra dėl to, kad nosis ne tik išsikiša veide, bet dar ir itin patogiu kampu saulės spinduliams. Būtinai pasitepkite ją apsauginiu kremu, o poilsiaujant gamtoje apskritai geriau pridenkite kad ir popieriaus skiaute.

Kita vertus, paakius, lūpas ir nosį visus kartu kuo puikiausiai apsaugos plačiakraštė skrybėlė. Visai kas kita - krūtinė, rankos ir kojos. Žinoma, galima jas slėpti po ilgomis rankovėmis ir ilgomis kelnėmis ar sijonais, bet tuomet vasara nebūtų vasara. Todėl verčiau rūpinkitės šiomis kūno dalimis taip pat kruopščiai, kaip ir veido oda.