Gyventi padeda mamos dovanotas inkstas

Beveik prieš keturiolika metų inkstų liga tapo didžiausiu išbandymu šiaulietei Danutei Račkauskienei. Liga atėmė kūdikį, užbraukė santuoką, įkalino gražiausius jaunystės metus ligoninėse. Kartu dovanojo galimybę kovoti dėl kitų, savo pavyzdžiu aiškinti, kaip svarbu saugoti inkstus. Šiandien Danutė šypsosi, tokią galimybę suteikė mamos dovanotas inkstas ir begalinis noras gyventi.

Šiaulietė Danutė Račkauskienė, Šiaulių inkstų ligomis sergančiųjų draugijos „Atgaja" pirmininkė, aktyvi organų donorystės propaguotoja, paskaitas skaito ne tik studentams, bet ir moksleiviams.

Nori, kad jauni žmonės labiau saugotų savo sveikatą, pastebėtų tai, ko pati būdama jų amžiaus nenorėjo matyti. Apsaugoti kitus, papasakoti savo istoriją, parodyti ant rankų likusius randus, tik širdies randų parodyti negali.

„Jaunimas nelabai saugosi, numoja ranka į negalavimus, merginos vaikšto juosmens nedengiančiais drabužiais. Mano, kad negresia jokios ligos. Aš šitaip irgi maniau", - sako Danutė, pridėdama, kad jaunimas neabejingas ir po paskaitų neretai pasisiūlo būti savanoriais renginiuose.

D. Račkauskienė sako, kad daugelis žmonių nesidomi ne tik inkstų ligomis, bet ir nežino elementarių dalykų: to, kad žmogus paprastai turi 2 inkstus, jie yra pupelės formos ir žmogaus kumščio dydžio, po 200 gramų sveriantys inkstai dieną naktį švarina organizmą, pašalindami nuodingas medžiagas, skysčių ir druskų perteklių.

„Per parą inkstai išvalo apie 200 litrų kraujo. Žmogus vidutiniškai turi 5 litrų kraujo, vadinasi, inkstai kasdien jį prafiltruoja net 40 kartų. Inkstai padeda reguliuoti kraujo spaudimą. Viso šito susidūrusi su liga nežinojau", - prisipažino D. Račkauskienė.

Sielos randai

Šiandien Danutė - švytinti ir aktyvi moteris. Bet prieš keturiolika metų abiturientė dar nežinojo, kad jai likimo yra paruoštas ne svajonių kelias.

„Septyniolikos susirgau gripu. Po jo komplikacija - šlapime aptikta baltymų. Rūpėjo egzaminai, o po jų atostogos prie jūros. Gydytis nebuvo kada. Vieną dieną ėmė pykinti, o šlapime pasirodė kraujo. Gydytojai rado didelį kiekį baltymų.

Diagnozuota sunki abiejų inkstų liga. Kai pamačiau žmones po gydymo hormonais ištinusiais veidais - išsigandau. Po poros mėnesių turėjau ištekėti„, - pasakojo Danutė, prisiminusi, kad tuomet ji vaistų negėrė sąmoningai.

Netrukus jauna moteris pastojo. Gydytojai fiksavo sveikatos pakitimus, tačiau gimdyti leido. Niekada nepamirš tos dienos, kaiuomet grybaudama miške užkliuvo už rąsto ir pargriuvo.

„Po dviejų savaičių nuėjau pas savo gydytoją apžiūrai, o iš ten išvežė į ligoninę. Mat griuvimo metu atitrūko virkštelė. Kūdikis buvo be gyvybės ženklų. Išvakarėse sapnavau, kad kūdikis gimė negyvas. Taip ir buvo. Tai buvo septynių mėnesių mergaitė. Dvi savaites ją nešiojau negyvą. Organizmas intoksikavosi. Tyrimai buvo labai blogi. Liga progresavo", - skaudūs prisiminimai visam gyvenimui įsirėžė į atmintį.

Dializių įkaitė

Dėl sveikatos būklės prasidėjo skausmingas ir varginantis maratonas: ligoninės, palatos, tyrimai, dializės. Iš organizmo reikėjo pašalinti toksines medžiagas, tačiau dėl moters užkrešinčių venų tai daryti buvo sunku.

„Nesibaigiantis kelias iš operacinės į palatą ir atgal. Per dešimt mėnesių atlikta dvylika operacijų. Rankos supjaustytos, dabar vieni randai. Pirmoji dializė buvo baisi. Jos metu per laikiną kateterį pateko infekcija. Tuo metu mama buvo pasiryžusi man dovanoti savo inkstą, tačiau dėl infekcijos pusę metų valytas kraujas. Hemodializė atliekama tris kartus per savaitę, po keturias valandas", - sunkiai ištveriamas procedūras prisiminė moteris.

Kai po penkių mėnesių buvo pasirengta operacijai, netikėtai Danutei ėmė skaudėti gerklę. Tyrimai parodė, kad dializių metu pacientė užsikrėtė hepatitu B. Dializių kančios buvo pratęstos dar penkiems mėnesiams.

„Mamos inkstas tiko idealiai. Po operacijos ilgą laiką buvo daug baimės, tačiau ją suvaldžiau. Kartais užmirštu, kad nešioju mamos inkstą. Mano inkstai tebėra savo vietoje - maži ir susitraukę, kol kas jie nekenkia", - pasakojo Danutė.

Sergančiųjų tik daugėja

Inkstų pažeidimas, kuris vėliau išsivysto į inkstų nepakankamumą, pasak D. Račkauskienės, neretai atsiranda po persirgto gripo ar peršalimo. Inkstams taip pat gali pakenkti apsinuodijimas vaistais (ypatingai nuskausminančiais), grybais, alkoholiniais gėrimais.

Moteris pasakoja, kad nebepasišalinamos toksinės medžiagos iš žmogaus organizmo ima jį nuodyti. Žmogus nuolat yra pavargęs, netenka apetito, jaučia silpnumą ir pykinimą. Sutrinka skysčių pašalinimas, jie kaupiasi kūno ertmėse ir audiniuose, sukeldami tinimus.

„Jei inkstai nustoja veikti, žmogus nebeturi nė lašo šlapimo, jis tampa visiškai priklausomas nuo kraujo valymo (dializės) aparato. Kas antrą dieną tenka lankytis gydymo įstaigoje, kur žmogus 4 valandoms pajungiamas prie kraujo valymo aparato. Deja, didžiulis aparatas nesugeba visiškai pakeisti nedidelių inkstų darbo", - pabrėžė moteris.

Pasakoja, kad atliekant dializės procedūras, reikia laikytis itin griežtos dietos - kasdien galima išgerti ne daugiau 500 mililitrų skysčių, draudžiama valgyti daugelį vaisių ir daržovių. Vienintelė išeitis tokiam žmogui sugrįžti į visavertį gyvenimą - inksto persodinimo operacija.

„Peilių" inkstams netrūksta

Danutė pasakoja, kad esant sutrikusiai inkstų veiklai, sumažinus druskos kiekį maisto racione, inkstų darbas pagerėja. Druska kelia kraujospūdį, trukdo pasišalinti skysčiams, o tai apsunkina inkstų darbą.

„Pasirodo, kas dieną reiktų skirti bent pusvalandį mankštai. Turbūt retas žino, kad mankšta taip pat padeda mažinti kraujospūdį - vieną pagrindinių "peilių" inkstams. Reguliari mankšta stiprina širdį, kuri lengviau išstumia kraują į kraujagysles, dėl to mažėja kraujagyslių sienelių pasipriešinimas ir kraujo spaudimas", - sakė D. Račkauskienė.

Pasak moters, ilgai buvo manoma, kad žmonėms, kurių inkstai nebedirba, ir jiems atliekamos dializės procedūros, fizinis krūvis kenksmingas. Tačiau dabar jau žinoma, kad net ir sunkiems ligoniams tinkami pratimai padeda išlaikyti geresnę savijautą, pagerinti sveikatos būklę.

Pabrėžia, kad rūkymas labai žalingas ne tik plaučiams, bet ir inkstams. Nustatyta, kad rūkantieji turi 38 procentus didesnę inkstų vėžio išsivystymo riziką nei niekada nerūkę žmonės. Nustojus rūkyti, ši rizika sumažėja. Taip pat žinoma, kad rūkymas skatina jau pažeistų inkstų funkcijos blogėjimą. Tokie inkstai greičiau nustoja veikti. Rūkymas didina ir kraujo spaudimą, o aukštas kraujospūdis, jau minėta, labai kenkia inkstams ir kitiems organams.

„Reikia nesigėdyti gydytojo paprašyti padaryti visus tyrimus. Inkstų ligai prasidėjus dažniausiai skausmų nebūna, pakitimus rodo tik šlapimo tyrimai, o kol neskauda, niekas neskuba pas gydytojus. Paskui gali būti per vėlu", - perspėjo Danutė.

Inkstų ligomis sergančiųjų daugėja

• Lietuvoje kraujo valymo procedūros (dializės) atliekamos maždaug 1500 žmonių. Su persodintu inkstu gyvena apie 500.
• Sergančiųjų lėtinėmis inkstų ligomis kasmet daugėja - per pastaruosius 10- 15 metų šis skaičius padvigubėjo.
• Kiekvienais metais Lietuvoje atsiranda apie 100 žmonių, kurių savi inkstai nustoja veikti.
• Inkstų veiklos sutrikimų Lietuvoje turi kas dešimtas žmogus. Pasaulyje tokių žmonių yra daugiau nei 500 milijonų.
• Didelę riziką susirgti inkstų ligomis turi rūkantieji, kenčiantys nuo padidėjusio kraujospūdžio, turintys viršsvorį, sergantys cukriniu diabetu, vyresni nei 50 metų amžiaus, tie, kurių giminėje yra sergančiųjų inkstų ligomis.
• Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 600 žmonių po įvairių organų (daugiausia inksto) transplantacijų. Apie 800 transplantacijos laukia.
• Lietuvoje yra 50 dializės centrų, dializės daromos įvairaus amžiaus žmonėms, vyriausia buvo šimtas trejų metų moteris.
• Šiaulių inkstų ligomis sergančiųjų draugija „Atgaja", jungia žmones po inksto, širdies, persodinimo operacijų, taip pat laukiančius transplantacijos.