Sergantys diabetu praranda medikus

Tarptautinę diabeto dieną į Kelmės kultūros centrą susirinkę diabeto klubo nariai apgailestavo, kad iki šiol nepriimta Nacionalinė diabeto programa. Kelmės rajone neliko svarbios ligoniams slaugytojos.

Suaugusiųjų diabetu serga vaikai

Kelmės diabeto klubo pirmininkė Larisa Rarovskaja džiaugėsi, kad pasaulis pagaliau rimtai sujudo dėl diabetu sergančiųjų vaikų. Diabetu sergantieji vaikai Kelmėje prižiūrimi endokrinologų.

„Esu laiminga, kad 11 vaikų turi insulinines pompas - savotiškus kompiuterius, su kuriais puikiausiai susitvarko ir dešimtmečiai ar dar mažesni vaikai", - sakė diabeto klubo pirmininkė.

Nuo vaikystės diabetu sergantieji vaikai puikiausiai žino, kaip su šia liga sutarti, pažįsta savo organizmą.

„Pastaraisiais metais, tokiose išsivysčiusiose šalyse, kaip Japonija ar Jungtinės Amerikos Valstijos, padaugėjo nutukusių vaikų, kurie suserga suaugusiųjų (arba senatviniu) diabetu. Tai reiškia, kad prie kompiuterių "prilipę", nebejudantys vaikai dar nesuaugę pradeda senti. Jų gyvenimo trukmė bus neilga", - įsitikinusi L. Rarovskaja.

Nepatvirtinta Nacionalinė diabeto programa

Kelmės diabeto klubui vadovaujanti Larisa Rarovskaja gerų žodžių negailėjo Lietuvoje veikiantiems klubams, tačiau nesupranta, kodėl iki šiol nėra priimta Nacionalinė diabeto programa.

„Aštuonerius metus "tvirtinama" programa taip ir lieka nepatvirtinta. Mes susiję su politika. Nespėjame atsiminti visų besikeičiančių sveikatos apsaugos ministrų. Įstatymai, paruošti priėmimui, atėjus naujam ministrui, "saugiai" padedami į stalčių", - piktinosi pirmininkė.

Kelmės rajone kojų priežiūros kabinetas nebeteko specialius mokslus baigusios, turėjusios sertifikatą bendrosios praktikos slaugytojos.

„Praėjusių metų pabaigoje įsigijome portatyvinį kojų šlifavimo aparatą. Tačiau su aparatu dirbančia specialiste pasidžiaugėme tris mėnesius. Moteris išėjo į privatų sektorių. Kitos specialistės - nėra. Apie naują mediką galime tik svajoti. Iki šių metų kursai buvo nemokami. Dabar už dviejų mėnesių mokslus jau reikia pakloti keturis tūkstančius litų. Abejojame, ar kas nors mokysis už savus pinigus, ar gydymo įstaiga apmokės", - svarstė L. Rarovskaja.

Pirmininkei skaudu, kad neveikia diabeto mokykla, nors patalpose stovi prieš 10 metų nupirkta brangi kušetė, stalas, portatyvinis aparatas, 5 tūkstančiai litų per metus skiriama slaugytojai, kurios nebėra.

Statistika - spėlionės

Lietuvoje niekas nėra tiksliai suskaičiavęs sergančiųjų diabetu.

„Remiamasi vien spėlionėmis. Pernai girdėjosi kalbų, kad diabetikų šalyje apie 60 tūkstančių, šiemet - jau 75 tūkstančiai. Viena aišku - cukrinis diabetas nelaukiamas aplanko vis daugiau žmonių", - teigė Larisa Rarovskaja.

Su šia liga, pasak pirmininkės, galima neblogai sutarti. Tačiau reikia kuo daugiau žinoti apie diabetą, užsiimti savikontrole, turėti kraujospūdžio, gliukozės matavimo aparatus ir stiprią valią.