Gydytojai atsako: kas yra Hipokrato priesaika

Gydytojo profesines etikos ištakos siejamos su medicinos mokslo pradininku gydytoju Hipokratu. Jau prieš kelis tūkstantmečius buvo suvokta, jog medikas - išskirtinė profesija, turinti kilnią misiją - saugoti žmogaus sveikatą ir gyvybę, padėti išvengti ligų, gydyti pacientus, palengvinti ligos sukeltas dvasines ir fizines kančias. Profesinės etikos vertybės slypi garbingoje Hipokrato priesaikoje.

Gydytojo profesinė etika pergyveno įvairius raidos tarpsnius. Medicinos mokslo ir technologijų pažanga, visuomenės ir kultūros pokyčiai keitė profesinės etikos formą ir turinį. Tačiau pamatinės gydytojo profesinės etikos vertybės išliko iki šių dienų.

Tęsdami profesinės etikos hipokratiškas tradicijas, Lietuvos gydytojų sąjungos (toliau - LGS) nariai priėmė Profesinės etikos kodeksą. LGS profesinės etikos kodekso tikslas - nustatyti kriterijus, pagal kuriuos galima vertinti konkrečius gydytojo veiksmus.

Apskritai gydytojų ir visų medicinos darbuotojų etika grindžiama bendrosios etikos principais. Tai verčia gydytoją laikytis žmogaus teisių ir garantuoti mediko profesijos garbingumą. Mediko pagrindinis etinis reikalavimas yra paciento gerovė: „Salus aegroti suprema lex esto!" - „Ligonio sveikata - aukščiausias įstatymas!"

Tačiau medikai pripažįsta, kad ne visi kolegos moka tinkamai elgtis su pacientais. Ne visiems pavyksta šiltai bendrauti su nelaimės ištiktais žmonėmis. Kai kuriems kartais pritrūksta kantrybės ar žodžių suprantamai išaiškinti, kokius vaistus ir kaip naudoti, bei sugebėjimo blogai nusiteikusiam pacientui neatsakyti tuo pačiu.

Kartais ligonių grubus elgesys nesusijęs su tuo, jog gydytojas neteisus - tai būna įvairaus pobūdžio įtampos, afektų iškrova, kurią sukelia ligos.

Medikų pašaukimas yra žmogaus sveikatos ir gydymo apsauga, ligos prevencija, gydymas ir kančios palengvinimas. Gydytojas turi laiku atlikti diagnostikos, gydymo ir profilaktikos priemones, turėdamas galiojančią atitinkamos specialybės licenciją.

Savo pareigas jis turi vykdyti vienodai visiems, neatsižvelgdamas į paciento amžių, lytį, rasę, tautybę, religiją, socialinę kilmę, finansinę būklę, politines pažiūras ir kitokius skirtumus, teikti būtiniausią medicininę pagalbą.

Taip pat gydytojas turi teisę taikyti gydymą pagal įstatymų reglamentuotą tvarką. Jo pareiga - nuolat kaupti ir tobulinti savo žinias, profesinius įgūdžius. Gydytojas negali naudoti savo medicininių žinių ir sugebėjimų tikslams, nesuderinamiems su pašaukimu, negali viršyti savo profesinių įgaliojimų, teikdamas gydomąsias, diagnostikos ir slaugos procedūras.

Esant diagnostikos ir gydymo sunkumams, gydytojas turi remtis kolegų konsultacija. Atlikdamas savo pareigas jis turi išsaugoti savo profesinę nepriklausomybę ir veikti pagal savo sąžinę bei šiuolaikines medicinos žinias.

Tačiau gydytojas turi gydyti savo pacientus atidžiai ir paslaugiai, gerbti jų orumą ir paslaptį. Gydytojo ir paciento santykiai turi būti grindžiami abipusiu pasitikėjimu. Pacientas turi teisę laisvai pasirinkti gydytoją ir gydymą. Pacientui teikiama informacija turi būti suprantama. Kolegos turi bendrauti ir gerbti vienas kitą. Jie neturi išreikšti nepalankios nuomonės apie kito gydytojo veiklą ar menkinti jo garbę, kai girdi pacientas ar visuomenė.