Profesinės ligos dažniausiai kamuoja vairuotojus

Anykščių visuomenės sveikatos specialistai neretai sulaukia klausimų apie anykštėnų sergamumą bei jo priežastis, profesines ligas. Kas yra profesinė liga? Tai - ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių.

Anykščių rajono savivaldybėje 2009 metais 19-ai asmenų nustatytos profesinės ligos. Jas lėmė fizikiniai (triukšmas, vibracija) ir ergonominiai (labai įtemptas fizinis darbas, dažni monotoniški, įtempti judesiai) veiksniai. Daugiausiai anykštėnų profesinėmis ligomis susirgo dėl transporto priemonių keliamos vibracijos ir triukšmo. Net 18-ai asmenų nustatyta juosmens stuburo dalies diskų liga, sukelta ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos, iš jų 6 asmenims - dar ir klausos susilpnėjimas arba kurtumas, kurį sukėlė triukšmas.

Profesinės ligos pernai nustatytos tik vyrams. Pagal sergamumą profesinėmis ligomis pirmavo vairuotojai (12) ir traktorininkai (5), jomis susirgo ir vienas suvirintojas bei vienas elektrikas. 2009 metais profesinės ligos dažniausiai nustatytos vyresnio amžiaus žmonėms. Jomis rajone daugiausiai sirgo 50-60 metų bei dar vyresni asmenys. Šiomis ligomis paprastai suserga žmonės, kurių darbo stažas siekia 31-40 metų - tokių buvo trylika.

Daugelis susirgusiųjų dirbo su transporto priemonėmis, kurių keliamas triukšmas ir vibracija viršijo leidžiamus dydžius. Anksčiau pagamintų net visai naujų traktorių ir automobilių techniniai duomenys sveikatai buvo nepalankūs. Eksploatuojant techniką darbo sąlygos dar labiau pablogėdavo. Be to, darbo laikas darbymečio metu dažnai būdavo nenormuotas, nebūdavo sudaromos tinkamos darbo ir poilsio sąlygos.

Šiuolaikinės transporto priemonės yra tobulesnės, o jomis dirbančiųjų darbo sąlygos - kur kas geresnės. Daugelyje įmonių sumažėjo darbo krūvis, darbdaviai skiria daugiau dėmesio ligų profilaktikai. Profesinių ligų galėtų sumažėti, jeigu būtų atliekami išsamesni profilaktiniai sveikatos tikrinimai. Laiku pašalinus kai kuriuos faktorius, darančius neigiamą poveikį sveikatai, būtų galima išvengti arba sumažinti profesinių susirgimų.

Deja, profilaktinių sveikatos patikrinimų metu darbuotojas, nenorėdamas prarasti darbo, ne visada išsako nusiskundimus, slepia savo sveikatos sutrikimus. Jeigu gydytojas ir nustato ligos simptomus, dirbančiojo prašymu ne visada juos įrašo į asmens sveikatos istoriją.

Kiekvienas žmogus turi suprasti, kad prarastos sveikatos jam niekas nesugrąžins, kad visada ir visur ja turi rūpintis, o gydytojas yra geriausias jo patarėjas. Siekiant išvengti profesinių ligų, atsakingai šią problemą turi vertinti tiek darbdavys, tiek darbuotojas, tiek gydytojas.

Atsižvelgiant į įvairius veiksnius, profesinės ligos skirstomos į grupes:

1.Cheminių medžiagų sukeltos ligos.
2. Odos ligos, kurias sukelia cheminės medžiagos arba veiksniai.
3.Ligos, kurias sukelia įkvepiamos medžiagos ir veiksniai.
4.Infekcinės ir parazitinės ligos.
5.Ligos, kurias sukelia fizikiniai ir ergonominiai veiksniai.

Profesinės ligos nustatymo tvarka yra gana sudėtinga, todėl liga greitai nenustatoma, tam prireikia laiko. Ir darbdaviui, ir darbuotojui naudinga žinoti, kad nustatant profesinę ligą vertinama:

1. Ligos anamnezė.
2. Gyvenimo anamnezė (persirgtos ligos, traumos, įpročiai, gyvenimo sąlygos ir kt.).
3. Darbo veiklos raida (profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt.).
4.Profesinės ligos klinika (specifiniai ir (ar) nespecifiniai konkrečios ligos simptomai, mišrus kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, individualus jautrumas kenksmingam darbo aplinkos veiksnio poveikiui (lytis, amžius ir kt.) ir kt.
5. Laboratoriniai, instrumentiniai ir kiti reikiami tyrimai.
6. Privalomų sveikatos tikrinimų duomenys.
7. Diferencinė diagnostika.
8. Asmens sveikatos istorijos duomenys.
9. Panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje.
10. Mokslu pagrįsti priežastinių ryšių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai.
11. Nustatant profesines ligas, įtrauktas į Profesinių ligų sąrašą, bet neįtrauktas į Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijas (Profesinių ligų diagnostikos vadovą), rekomenduotina taikyti tokius maksimalius latentinius periodus:
- nustatant juosmeninės stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos, - iki 5 metų;
- nustatant kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir pernešimo, - iki 2 metų.
Pagal šį vertinimą kai kada jau iš anksto galima prognozuoti įtariamos profesinės ligos tyrimo eigą ir preliminarią išvadą.