Medicinos studentus žlugdo mintys apie savižudybę

Medicinos studentai, rezidentai ir galiausiai patys praktikuojantys gydytojai - visi jie patiria išskirtinai didelį stresą. Ar šis stresas yra unikalus, profesinis stresas?

Nesenais tyrimais septyniose medicinos mokyklose mėginta išsiaiškinti, ar medikai išties perdega ir yra labiau linkę į savižudybes. Net pusė apklaustų studentų teigė pažįstantys visiško perdegimo jausmą, kuris pasireiškia emociniu išsekimu, tapatumo praradimu, nepasitikėjimu, rašo ,,Slate Magazine".

Daugelis turėjo depresijos simptomų. Lyginant su kitais studentais, medikų psichinė sveikata yra išties prastesnė. Dešimt procentų medicinos studentų apklausos metu prisipažino susimąstantys apie savižudybę. Tai yra gąsdinantis rezultatas turint omenyje tai, kad tokios mintys iš tikrųjų padidina savižudybės riziką.

Kodėl medicinos studentai patiria daugiau streso, dažniau perdega, yra labiau linkę mąstyti apie savižudybę?

Dažnai tai yra pačių studijų rezultatas. Iš studentų tikimasi, kad jie įsisavins milžiniškas žinių apimtis, kurių visų įsisavinti neįmanoma net teoriškai. Supratimas, jog neįsisavinta medžiaga gali reikšti mediko klaidą ar net žalą pacientui, varo daugelį studentų į neviltį.

Fakultetai ir gydytojai studentus smarkiai spaudžia, taip sukurdami nekompetentingumo ir beprasmiškumo jausmus.

Kai studentai persikelia iš auditorijų į klinikas, jie priversti rotacijos principu keisti specializacijas. Kai tik studentas pajunta sukaupęs pakankamai patirties ir žinių tam tikroje srityje, jis perkeliamas į kitą sritį. Pridėkime ilgas darbo valandas, ir slegiantis nuovargis yra garantuotas.

Esama ir kitų problemų. Medikai itin dažnai susiduria su kančiomis ir mirtimi. Taip pat dažnai jauni medikai yra išnaudojami vyresniųjų. Nėra laiko pasimatymams ir normaliems santykiams. Daugelis susimąsto, ar teisingai padarė pasirinkdami mediko profesiją. Nerimą kelia ir finansinė reikalo pusė: beveik visi studentai baigdami universitetą būną prasiskolinę, vidutiniškai 140 000 dolerių, kuriuos kažkaip reikės grąžinti.

Problemą nusakyti visuomet yra lengviau nei pasiūlyti jos sprendimą. Tačiau kai ką padaryti galima. Visų pirma, reikalingas supratimas ir paslaugos psichinius sutrikimus patiriantiems medikams. Medicinos mokyklos turi stengtis sukurti atmosferą, kurioje kreiptis pagalbos dėl savo paties sveikatos nebūtų gėdinga.

Fakultetai turi pakeisti mokymo stilių į pozityvų ir supratingą. Tuo tarpu patyrę medikai turi paaiškinti, kaip elgtis susidūrus su mirtimi, ką daryti ir sakyti, kai jau niekas negali padėti.