Vaikų alergija maistui

Kaip teigia statistika, kas trečias vaikas alergiškas keliems maisto produktams. Dėl to tėvams būna sunku paruošti tinkamą maistą. Paraudę vaiko žandukai ne visada liudija puikią jo sveikatą, labai dažnai tai yra atopinio dermatito, dar vadinamo diateze, požymis. Jis gali būti vietinis (ant skruostų, aplink lūpas, tarp raukšlių) ir išplitęs, kai ant kūno beveik nėra sveiko odos lopinėlio. Pažeistos vietos niežti.

Maisto alergijos rūšys

atopinio dermatito yra kelios rūšys. Paprastas atopinis dermatitas - tai paraudimai, šiek tiek pakilę nuo odos paviršiaus, šerpetoti, gali būti pleiskanoti.

dilgėlinė - išbėrimai primena vabzdžių įgėlimus arba odos paraudimą nusidilginus dilgynėmis. Dėl to atsirado ir toks pavadinimas.

Eksudacinė diatezė - labai nemaloni liga, išbėrimai šlapiuoja, atsiranda žaizdos. Kvinkės edema - patinsta veidas (arba tik vokai, lūpos, liežuvis), tačiau odos spalva išlieka normali.

Priežastys

alergija pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais. Priežastys šios:

1. Virškinimo sultys negali visiškai išskaidyti maisto, kol nebeliks „pavojingų" medžiagų.
2. Naujagimių dar nėra visiškai susiformavusi žarnyno mikroflora, todėl dėl bet kokių neigiamų faktorių (antibiotikų vartojimas, nesubalansuota mityba) gali atsirasti disbakteriozė. Dėl to taip pat sutrinka normalus maisto skaidymas iki „nepavojingų" molekulių.
3. Paveldėta silpna imuninė sistema.
4. Infekcijos nėštumo metu, nėštumo patologija. Dėl šių priežasčių vaisius negauna reikiamo kiekio deguonies, todėl pažeidžiama imuninė sistema.
5. Žalingi nėščios ir maitinančios moters įpročiai: rūkymas, gėrimas, nesubalansuota mityba.
6. Žalingas aplinkos poveikis. Užterštas oras ir gausiai naudojama buitinė chemija kenkia imunitetui.
7. Nesubalansuota mažylio mityba.
8. Maitinimas mišinėliais. Motinos piene yra medžiagų, stiprinančių vaikelio imunitetą. Geriantieji mišinėlius alergija serga 4 kartus dažniau.

Vyresniame amžiuje alergija gali atsirasti jei:

Pradedamas valgyti naujas produktas (dažniausiai egzotiniai vaisiai);
Imunitetas nusilpsta dėl lėtinių ligų (tonzilito, ėduonies);
Įvairios virškinimo sistemos ligos (gastritas, pankreatitas).

Svarbu nustatyti priežastis

Norint pašalinti alergiją pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokiems produktams ligonis alergiškas. Gydytojai alergologai, siekdami išsiaiškinti alergenus, mamų klausinėja įvairiausių dalykų: kokia buvo reakcija mažyliui suvalgius tam tikrų produktų, ar giminėje buvo alergiškų žmonių ir kokiam produktui.

Jie paprastai prašo sudaryti vadinamąjį maisto dienoraštį. Jame reikės parašyti, ką vaikelis valgė ir kada. Išsiaiškinti kaltininkus alergenus padės ir odos testai. Jie daromi taip: į odos įpjovą įlašinamas alergeno tirpalas.

Kartais gydytojai daro kitokį tyrimą: vaikeliui duoda suvalgyti įtariamą alergeną ir stebi, ar nebus alerginės reakcijos.

Norėdami išsiaiškinti, ar dėl ligos nėra kalta disbakteriozė, gydytojai gali skirti ir daugiau tyrimų.

Kryžminė alergija

Daugelis medžiagų chemiškai panašios, todėl alergija kam nors vienam gali pasireikšti ir kam nors kitam. Tai vadinamoji kryžminė alergija.

Jei vaikas alergiškas karvės pienui, jis negalės gerti ir ožkos pieno, valgyti jų produktų, jautienos, veršienos, negalės vartoti vaistų, pagamintų iš raguočių kasos fermentų. Jei vaiką beria nuo kefyro, jam negalima duoti pelėsinių sūrių, mielinės tešlos gaminių, penicilino grupės antibiotikų.

Kai kurie alergiški uogoms - braškėms, avietėms, gervuogėms, serbentams, bruknėms, kai kuriuos beria nuo vaisių - kriaušių, svarainių, persikų, slyvų.

Ką duoti valgyti mažyliui

Mažylis jausis geriau, jei neduosite valgyti alergizuojančių produktų.

Ant vaikų, sergančių alergija, stalo neturėtų būti produktų, turinčių maisto priedų E102, E127, konservantų, prasidedančių E2..., E621.

Štai keletas skanių maistingų ir nežalingų patiekalų:

• Daržovių sriuba. Supjaustytas daržoves sudėkite į verdantį vandenį, įdėkite lauro lapelį, apkepintą aliejuje neriebią nugarinę su pomidorais. Kai išvirs, pagardinkite prieskoninėmis žolelėmis.
• Vaisių sriuba. Supjaustytus virtus vaisius sudėkite į vandenį ir užvirinkite. Supilkite sumaišytą su vandeniu krakmolą. Įberkite cukraus miltų, įpilkite aliejaus.
• Mėsos ir daržovių paštetas. Išvirkite su morka, petražolėmis ir svogūnu po vienodą kiekį avienos ir neriebios kiaulienos. Išvirtą mėsą ir įvairias daržoves sumalkite mėsmale. Į gautą masę įpilkite šiek tiek sultinio ir įberkite druskos.
• Keptos galvijų kepenėlės. Nuvalytas ir supjaustytas kepenėles apvoliokite grikių miltuose ir apkepkite aliejuje. Skanu su bulvėmis.
• Žuvies drebučiai. Žuvį, geriausiai baltą, nuvalykite, supjaustykite gabaliukais, pabarstykite druska ir virkite 10 min. ant silpnos ugnies. Skystį nukoškite per marlę, dar kartą užvirinkite, sudėkite išbrinkintą želatiną, išmaišykite ir padėkite atvėsti. Žuvį sudėkite į dubenį, papuoškite virtomis daržovėmis, užpilkite žele ir padėkite atvėsti.

Kada padės vaistai

Tinkamiausias būdas kovoti su alergija - laikytis dietos. Vaistų griebtis reikia tik tada, kai dietos nebeužtenka. Juos turi parinkti gydytojas.

Antihistamininiai preparatai. Jie vartojami paūmėjus alergijai, pašalinti jos simptomus. Jų negalima ilgai vartoti, nes tampa neveiksmingi.

Biopreparatai. Jų užduotis - įveikti disbakteriozę. Jie gali sukelti mieguistumą, apsunkina judėjimo koordinaciją.

Hormoniniai tepalai. Tai patys efektyviausi preparatai. Juos galima naudoti sunkesniais atvejais, kai kiti vaistai nebepadeda. Kad organizmas nepriprastų prie šių vaistų, juos reikia naudoti trumpais kursais.

Antibiotikai. Jie vartojami esant lėtinei infekcijai (tačiau kartais patys gali išprovokuoti alergiją).

Imunomoduliatoriai. Jų be gydytojo leidimo vartoti jokiu būdu negalima: imunitetui stiprinti vaistus gali skirti tik specialistas.

Alergizuojantys produktai

Labiausiai alergizuoja karvės pienas, vištos kiaušiniai, ikrai, kviečiai, rugiai, morkos, pomidorai, saldžiosios paprikos, salierai, braškės, avietės, citrusiniai vaisiai, ananasai, granatai, kiviai, mango, persimonai, melionai, kava, kakava, grybai, medus, riešutai.

Vidutiniškai alergizuoja jautiena, avižos, grikiai, ryžiai, žirneliai, pupos, bulvės, sojų pupelės, burokėliai, persikai, abrikosai, spanguolės, bruknės, vyšnios, mėlynės, juodieji serbentai, bananai.

Mažai alergizuoja rūgštūs pieno produktai, triušiena, kalakutiena, liesa kiauliena ir aviena, baltagūžiai, žiediniai kopūstai, brokoliai, cukinijos, patisonai, agurkai, raudoni obuoliai, baltieji ir raudonieji serbentai, rausvos ir geltonos trešnės, geltonos slyvos, prieskoniniai žalumynai (pet-ražolės, krapai ir kt.).

Besilaukiančiųjų dieta

Visi produktai šioms moterims skirstomi į rekomenduojamus, draudžiamus ir tuos, kuriuos reikia riboti. Šių taisyklių reikia laikytis toms, kurių šeimoje buvo sirgusiųjų alergija.

Rekomenduojama: rūgštūs pieno produktai, grikių, kukurūzų, ryžių, avižų kruopos, žalios ir balkšvos daržovės ir vaisiai, vegetariškos ir pieniškos sriubos, neriebi kiauliena ir jautiena, virta kalakutiena ir vištiena (gali būti ir troškinta), II rūšies kvietinė, ruginė duona, arbata, kompotai.

Riboti šiuos produktus: pieną, grietinę (tik truputį pagardinti patiekalams), aukščiausios rūšies makaronus ir miltus, manų kruopas, saldumynus, cukrų, druską.

Draudžiama: žuvis, jūros produktai, ikrai, kiaušiniai, grybai, medus, riešutai, šokoladas, kava, kakava, raudoni ir oranžiniai vaisiai ir daržovės, kiviai, ananasai, avokadai, sultiniai, marinatai, sūdyti ir aštrūs patiekalai, konservuoti prieskoniai.