Stabilioji krūtinės angina

Krūtinės angina (stenokardija) – trumpalaikis krūtinės skausmas, dėl sumažėjusio širdies raumens (miokardo) aprūpinimo krauju sutrikimo (miokardo deguonies poreikis didesnis nei atnešama su krauju).

Priežastys

• Dažniausia priežastis – ateroskleroziniai širdies arterijų susiaurėjimai. Stabili krūtinės angina gali prasidėti, kai arterijos susiaurėjusios daugiau nei 70 proc.
• Širdies arterijų spazmas, kraujo pokyčiai, smulkiųjų arterijų liga (dėl rūkymo, cukrinio diabeto, hipertenzijos).
• Didelis emocinis ar fizinis stresas, tachikardijos (širdies ritmo pagreitėjimas), kai deguonies poreikis viršija aprūpinimą.
• Labai didelė širdies raumens masė (labai nutukusių žmonių), arterijų ligos.

Klinikiniai požymiai

Stenokardija pasireiškia tipiškais skausmo priepuoliais krūtinėje. Įtampos (fizinės ar emocinės) metu pajuntamas spaudimas, veržimas, deginimas, sunkumas krūtinėje. Gali būti ir dusulys ar smaugimo pojūtis. Skauda dažniausiai už krūtinkaulio, dažniau jo kairėje.

Skausmas dažniausiai plinta į kairę ranką (vidiniu jos paviršiumi), kartais – į kaklą, apatinį žandikaulį, sprandą, kairiąją mentę, tarpumentį.

Retais atvejais – į dantis, ausį, pakaušį ar net dešinę ranką (labai retai).
Skausmas prasideda paprastai po fizinio krūvio ar nervinės įtampos, prisivalgius, rūkant, esant šaltam orui.

Stenokardija trunka 30 sek – 5 minutes. Kartais užsitęsia 10 ir daugiau minučių. Skausmas praeina nuo nitroglicerino ar pats savaime, pašalinus sukėlusią priežastį. Tokiam skausmui užtrukus ilgiau kaip 20 minučių, ir jei nepadeda nitroglicerinas, reikia labai susirūpinti – tai gali būti miokardo infarktas.

Skausmo metu ligonis išblykšta, pakyla kraujospūdis, padažnėja pulsas. Kartai stenokardiją lydi kiti simptomai, visada tokie patys ir būdingi tam tikram ligoniui.

Klasifikacija

Kanados širdies asociacija stabiliąją krūtinės anginą skirsto į keturias klases pagal sunkumą:

• Priepuoliai reti, juos sukelia tik labai sunkus, neįprastas krūvis.
• Priepuolius sukelia didelis, tačiau įprastas krūvis (ėjimas 500 m, lipimas į trečią aukštą).
• Priepuolius sukelia vidutinis ir nedidelis krūvis (ėjimas 100 – 500 m, lipimas į pirmą aukštą).
• Skausmas prasideda nuo mažo krūvio, trumpo vaikščiojimo, nedidelių veiksmų.

Diagnostika

• Anamnezė (paciento pateikiama informacija apie priepuolius).
• Lipidų tyrimas kraujyje (aterosklerozės rizikos faktorius).
• Elektrokardiograma. Kai neskauda, ji gali būti nepakitusi. Holterio monitoravimas – EKG stebima ilgą laiką. Vertinami pakitimai skausmo metu. Fizinio krūvio mėginys – EKG užrašoma po fizinio krūvio
• Širdies echoskopija labiau reikalinga prieš operaciją ir diferencijuojant (atskiriant) nuo kitų ligų.
• koronarografija (žr „Angiografija“) atliekama esant ryškiai patologijai. Šiuo tyrimu nustatoma, kiek širdies kraujagyslės susiaurėjusios.

Gydymas

Pagrindinis gydymo tikslas – prailginti išgyvenamumą, sumažinti priepuolius ir laiku perspėti miokardo infarktą.

• Priepuolio metu vartojamas nitroglicerinas (tabletė laikoma po liežuviu, galima naudoti specialius purkštukus).
• Gyvenimo būdo korekcija užkerta kelią aterosklerozės progresavimui (žr „Aterosklerozė“). Reikia mesti rūkyti, teisingai gydyti cukrinį diabetą, mažinti svorį ir pradėti reguliariai mankštintis, specialia dieta ir medikamentais mažinti lipidų kiekį kraujyje, koreguoti arterinę hipertenziją, mažinti druskos kiekį maiste.
• Gydymas vaistais, gerinančiais širdies kraujotaką (beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, nitratai).
• Operacija taikoma, kai gydymas vaistais neefektyvus, gresia miokardo infarktas. Širdies arterijos išplečiamos įvairiais skėtikliais, balionėliais, lazeriu, ultragarsu. Galima chirurginė revaskuliarizacija.

Prognozė

Gyvensenos korekcija, operacinis ir medikamentinis gydymas prailgina išgyvenamumą, tačiau prognozė priklauso nuo individualių veiksnių – kraujagyslių susiaurėjimo laipsnio, širdies būklės, gretutinių ligų. Per metus miršta apie 2 proc. sergančiųjų.