Alkoholizmas

Alkoholizmas - tai priklausomybė nuo alkoholio, pasireiškianti tada, kai alkoholis tampa neatsiejama organizmo medžiagų apykaitos dalimi. Alkoholizmo priklausomybės metu visada atsiranda tolerancija ir abstinencija. Toks ligonis bet kokia kaina siekia ir toliau vartoti alkoholį.

Priežastys

Alkoholizmo, kaip ir kitų priklausomybių, priežastys tos pačios: psichologinės ir biologinės. Paprastai alkoholizmu susergama, kai susideda kelios priežastys:

• Paveldimumas. Rasti dešimtys genų, kurie įtakoja priklausomybės atsiradimą. Manoma, kad tie patys genai sąlygoja įvairią priklausomybę - dėl to vieni žmonės niekaip negali mesti rūkyti, tampa alkoholikais vos kelis kartus nusigėrę, ar narkomanais, vos po kelių dozių. Kiti, savo ruožtu, gali dažnai išgėrinėti ar parūkyti, bet tai netampa priklausomybe.
• Alkoholdehidrogenazės kiekis. Tai fermentas, skaldantis alkoholį. Manoma, kad šio fermento daug turi rusai, o taip pat ir lietuviai. Kai kurios tautos neturi šio fermento, todėl gali apsinuodyti net nuo mažo alkoholio kiekio. Tarp kitko, tokiose tautose ir nėra alkoholikų.
• Socialiniai veiksniai. Alkoholio vartojimo galima išmokti iš tėvų, draugų. Svarbūs ir kultūriniai veiksniai, žiniasklaidos poveikis (kokie gražūs ir laimingi žmonės, geriantys alkoholinį gėrimą reklamose!). Mūsų kultūroje manoma, kad alkoholis padeda atsipalaiduoti, patirti malonumą. Šiuolaikinis jaunimas neįsivaizduoja pasilinksminimo be alkoholio (dabar jau ir be kitų kvaišalų).
• Psichologiniai veiksniai. Alkoholį (kaip ir kitus kvaišalus) labiau linkę vartoti žmonės, turintys nepilnavertiškumo kompleksą, linkę į depresiją, kitus psichinius sutrikimus. Kartais alkoholis „padeda" nugalėti beviltiškumą, nusivylimą, gėdą, kaltę. Nustatyta, kad dažniau alkoholį vartoja ir savanaudiški, infantilūs ar globos reikalaujantys žmonės.

Požymiai

Priklausomybę diagnozuoti pakankamai sunku. Dažnai pirmiausia pastebimos socialinės alkoholiko problemos, nei tikrieji priklausomybės požymiai. Prasideda problemos darbe, šeimoje, net su policija. Klasikiniai priklausomybę apibūdinantys požymiai - padidėjusi tolerancija alkoholiui ir abstinencijos būklė.

Padidėjusi tolerancija pasireiškia tuo, kad suvartojamos vis didesnės alkoholio dozės tam pačiam efektui pasiekti.

Dažnai vartojant alkoholį, jis tampa medžiagų apykaitos dalimi, visiškai ją iškreipdamas. Nustojus gerti, medžiagų apykaita grįžta į normalią būseną, tačiau organizmas tai supranta kaip pavojaus signalą ir prasideda abstinencijos būklė. Jos metu ligonį gali pilti prakaitas, stipriai plakti širdis, kilti dusulys, nemiga, haliucinacijos, pykinimas, ne traukuliai. Abstinencijos būklė gali komplikuotis baltąja karštine (alkoholiniu delyru).
Geriausiai priklausomybę nuo alkoholio atspindi jos skirstymas į tris stadijas:

• Padinė stadija. Šioje stadijoje atsiranda potraukis išgerti, poreikis apgirsti. Geriama iki euforijos, dažnai daugiau nei ketinta išgerti. Pamažu vystosi tolerancija. Šioje stadijoje žmogus dar bando slėpti savo problemą - vengia gerti viešose vietose ar pan.
• Aiškios priklausomybės stadija. Ryškus abstinencijos sindromas, tolerancija. Išgėrinėjimai dažnėja. Jei anksčiau vartojimo protrūkiai įvykdavo kas metus ar pusmetį, dabar jie būna kas mėnesį ir dažniau. Pacientas negali pats sukontroliuoti gėrimo trukmės ir alkoholio kiekio. Ryškiai blogėja ir santykiai su šeima, artimaisiais, nevykdomi darbo įsipareigojimai.
• Degradacijos stadija. Šioje stadijoje tolerancija alkoholiui sumažėja. Pasireiškia sunki abstinencija, dėl to išgėrinėjama beveik nuolat - be progų. Vyksta smegenų pažeidimas, kuris vis gilėja ir ryški asmenybės degradacija. Vėliau išryškėja protinės veiklos sutrikimas ir kiti psichikos pažeidimai.

Ilgai vartojant alkoholį, pažeidžiamos ne tik socialinės funkcijos, pasireiškia ir daugybinis organų pažeidimas:

• Smegenys. Smegenų ląstelių pažeidimas - negrįžtamas. Veikiant alkoholiui, jos žūsta ir iš lėto vystosi protinis atsilikimas, ir kiti psichikos pažeidimai (kliedesiai, kartais haliucinacijos - vystosi alkoholinė encefalopatija).
• Kepenys. Ilgainiui vystosi kepenų suriebėjimas ir cirozė. Galutinėje stadijoje sutrinka kraujotaka per kepenis, didėja kraujo spaudimas vartų venoje ir pilve kaupiasi skystis (ascitas). Taip pat dažnai įvyksta kepenų nepakankamumas ir tai sąlygoja mirtį. Kartais alkoholis gali sukelti kepenų vėžį.
• Širdis. Alkoholis kenkia širdžiai ir sukelia alkoholinę kardiopatiją. Vystosi širdies ritmo sutrikimai, sunkesniais atvejais - širdies nepakankamumas.
• Kiti organai. Alkoholis kenkia ir kitiems organams. Geriantiems žmonėms dažnesni įvairių lokalizacijų vėžiai (burnos, stemplės, skrandžio, žarnyno), kitos lėtinės ligos (osteoporozė).

Gydymas

Alkoholizmo gydymas - labai sudėtingas, reikalaujantis paties paciento pasiryžimo ir motyvacijos. Tai liga visam gyvenimui. Į gydymą įtraukiami ir artimieji. Paprastai gydymas psichoterapija derinamas su tam tikrai vaistais. Štai kelios vaistų grupės ir jų poveikis:

• Vaistai, blokuojantys alkoholį skaldantį fermentą. Organizme kaupiasi toksiškos medžiagos, kurios sukelia vėmimą (disulfiramas).
• Vaistai, mažinantys potraukį gerti (akamprosatas).
• Vaistai, slopinantys alkoholio sukeliamą malonumą (naltreksonas).

Nekenksmingas alkoholio vartojimas

Mokslininkai iki šių dienų nepriėjo prie vieningos išvados: ar geriau visiška abstinencija, ar saikingas alkoholio vartojimas. Tačiau moksliškai įrodyta nekenksminga alkoholio dienos norma. Vyrams - tai 2 vienetai, o moterims - 1 vienetas alkoholio per dieną. 1 vienetas tolygus 10 ml gryno etilo alkoholio. (apie 20 ml degtinės, 100 ml vyno ir pan.). Šio kiekio negalima sukaupti ir išgerti per vieną dieną!

Daugiau apie psichikos ligas.