Meningitas

Meningitas - tai minkštųjų nugaros ir galvos smegenų dangalų uždegimas. Meningitas dažniausiai būna infekcinės kilmės (sukeltas bakterijų ar virusų), tačiau pasitaiko ir toksinių, alerginių meningitų.

Priežastys

Kaip jau minėta, meningitai gali būti infekciniai ir neinfekciniai. Infekcinius meningitus dažniausiai sukelia virusai (enterovirusai, herpes, gripo, parotito virusai ir pan.), taip pat bakterijos:

• tuberkuliozės bakterijos. Sergant sunkia tuberkulioze, infekcija kartais plinta į smegenų dangalus, sukeldama tuberkuliozinį meningitą.
• sifilio sukėlėjai. Galutinėse sifilio stadijose, sifilio sukėlėjai pažeidžia smegenis ar jų dangalus.
• Meningokokai. Bakterija Neisseria meningitidis yra labai specifiška ir sukelia nedažnus, tačiau labai sunkius meningitus.
• Toksinius meningitus gali sukelti apsinuodijimai švinu, anglies monoksidu (smalkėmis), inkstų nepakankamumo metu susidarę nuodingi produktai.

Požymiai

Meningitai skirstomi į ūminius ir lėtinius. Skiriasi šių meningitų simptomų trukmė ir intensyvumas, ligos eiga ir prognozė.

Meningito požymiai - aiškiai matomi. Dažniausias meningito požymis - stiprus galvos skausmas. Skauda visą galvą (ir smilkinius, ir kaktą, ir pakaušį). Dažnai galvos skausmą lydi pykinimas, vėmimas. Kartu paprastai būna galūnių, sprando, nugaros raumenų įsitempimas, sukaustymas, riboti judesiai. Judesiai yra skausmingi, todėl pacientas gali gulėti specifinėje padėtyje (ši padėtis leidžia iš karto įtarti meningitą): atlošta galva, o kojos pritrauktos prie pilvo. Bakteriniam meningitui būdingi labiau išreikšta simptomatika, be to, jei meningitą sukelia meningokokas (N. meningitidis), visame paciento kūne gali atsirasti bėrimas (kūnas atrodo kaip žvaigždėtas dangus). Pažeidus tam tirkras smegenų struktūras, gali atsirasti būdingi neurologiniai simtomai: haliucinacijos, kliedesiai, traukuliai, daliniai paralyžiai, kalbos sutrikimai ir t.t. Sergant itin sunkiu meningitu, ligonis gali būti komoje. Reikia paminėti, kad virusinio meningito simtomai paprastai būna mažiau išreikšti, o eiga lengvesnė.

Tyrimai

Klinikinio ištyrimo metu atliekami specialūs mėginiai: Kernigo ir Brudzinskio, kurie laidžia įtarti meningitą.

Atliktuose kraujo tyrimuose matomi uždegimui būdingi pakitimai (jie nespecifiški, tačiau jautrūs - gali būti būdingi ir kitos lokalizacijos infekcijai).

Įtarus meningitą, diagnozės patvirtinimui atlikama stuburo kanalo punkcija (lumbalinė punkcija) ir paimamas smegenų skysčio (likvoro) mėginys ištyrimui. Pagal likvoro gliukozės, baltymo, ląstelių kiekį galima nustatyti, ar meningitas bakterinis, ar virusinis. Atskiri pakitimai būdingi tuberkulioziniam meningitui. Galima atlikti likvoro pasėlį, citologinį tyrimą, specialų pasėlį dėl tuberkuliozės mikobakterijų.

Gydymas

Meningitas gydomas infekcinių ligų arba neurologijos skyriuose. Virusiniam meningitui specifinio gydymo dažnai nėra - skiriami vaistai nuo skausmo, uždegimo, infuzoterapija. Kai kurių virusų sukeltiems meningitams skiriami priešvirusiniai vaistai (pvz, acikloviras Herpes sukeltam meningitui).

Bakterinių meningitų gydymo esmė - antibiotikai. Meningokokiniam meningitui gydyti labiausiai tinka penicilinų grupės antibiotikai (nedelsiant ir itin didelėmis dozėmis). tuberkulioziniam meningitui taikomas prieštuberkuliozinis gydymas bent keturiais antibiotikais.

Prognozė

Meningito prognozė priklauso nuo ligos sukėlėjo, paciento būklės, gretutinių ligų ir kitų faktorių. Virusinio meningito prognozė geresnė - jis dažnai praeina be liekamųjų reiškinių. Sunkūs bakteriniai meningitai gali baigtis mirtimi ar neįgalumu.