Susikaupusius stresus paleidžia kvėpavimas

"Kvėpavimas yra toks savaime suprantamas ir taip arti, kad jo nepastebime ir nesuvokiame. Tačiau tinkamai juo naudojantis galima tapti sveikesniam, ramesniam, laimingesniam", - pasakoja Baltijos gyvenimo meno labdaros ir paramos fondo instruktorė Auksė Brasaitė.

„Tą momentą, kai įsisąmonini savo kvėpavimą, pastebi, kaip jis keičiasi, esant skirtingai proto būsenai, skirtingai emocijai. Ir tai iškart pasufleruoja raktą - jei keičiantis būsenoms keičiasi kvėpavimas, vadinasi, kvėpavimu gali daryti įtaką proto būsenai, nusiteikimui, emocijoms", - sako A. Brasaitė, jau 10 metų pati kasdien atliekanti kvėpavimo pratimus ir tūkstantmečių patikrintas žinias perduodanti kitiems.

- Kaip Jums padėjo kvėpavimo įsisąmoninimas ir kontrolė?

- Be jokio gydymo dingo lėtinės ligos, tapau daug ramesnė, daug laimingesnė. Taip, gyvenimas pasikeitė. Buvau labai jautri, giliai į viską reaguodavau, po įtampų, stresų reikėdavo daug laiko atsigauti. O kvėpavimo praktikos išmokė atsigauti per minutę. Jautrumas išliko, bet nebetrukdo man gyventi.

- Vedate nemokamus kursus kalinėms. Kaip šie įvertina Jūsų mokymą?

- Įkalintosios sako, kad naujai gimė, pirmą kartą gyvenime atsipalaidavo, pirmą kartą nusišypsojo. Kartą mūsų programą jos pavadino vieninteliais joms naudingais kursais.

- Kokios yra kvėpavimo galimybės? Ar visas jas gyvenime panaudojame?

--Paprastai gyvenime mes panaudojame tik 30 proc. plaučių apimties. Gydytojai bei mokslininkai teigia, kad per kvėpavimą pašaliname apie 80 proc. toksinų. Tai reiškia, kad plaučiai - labai galingas organizmo valymo instrumentas. Be to, kvėpavimas - prigimtinis energijos šaltinis, apie kurį dažnai nesusimąstome. Galime gyventi nemiegoję, nevalgę, bet nekvėpavę negalime. Taip pat yra tiesioginis ryšys tarp kvėpavimo ir proto būsenos, todėl tai raktas į dvasinę sveikatą.

- Kaip kvėpavimas reaguoja į proto būseną?

- Kai patiriame didelį stresą, įtampą, konfliktą - dominuoja iškvėpimas, kvėpavimas primena nuolatinį atsidūsėjimą. Kai patiriame ką nors malonaus, pavyzdžiui, žiūrime į gražų paveikslą ar jaučiame aromatą, - dominuoja įkvėpimas, nuo to gražumo, gerumo tarsi atima žadą. Tai vyksta spontaniškai. Kiekvienas įkvėpimas mums suteikia energijos, o iškvėpimas atpalaiduoja.

Kai protas sutrikęs, apimtas streso, nebegali jo valdyti, kvėpavimas tampa trūkčiojantis, spazmuojantis, užspaudžia gerklę. Bet jei tuo momentu sąmoningai padarysi keletą gilių įkvėpimų ir iškvėpimų, protas iškart atsipalaiduos, ateis ramybė.

90 proc. ligų atsiranda nuo streso. Jis sukelia žarnyno, kraujotakos, širdies ligas, migreną, užteršia organizmą toksinais. Todėl taip svarbu nuraminti protą. Ir čia gelbsti kvėpavimas.

-Sakoma, kad plaučiai kaupia liūdesį. Vadinasi, jį galima iškvėpuoti? Kokios ligos dingsta?

-Taip, emocijos toksinų pavidalu kaupiasi įvairiose kūno dalyse. Naujausia medicinos mokslo tyrinėjimo sritis nagrinėja, kaip emocijos pasireiškia fiziniame lygmenyje. Kiekviena emocija kaupiasi atitinkamoje mūsų kūno dalyje, kitaip tariant, neuronais iš smegenų žievės keliauja į vidaus organus, raumenis ir t. t. Tokiu būdu ląstelės apauga neuropeptidais, tampa negyvos ir nejudrios. Naudojant specialų kvėpavimo būdą ir meditaciją, tie neuropeptidai atsilaisvina ir išsiskaido, todėl atgyja ląstelės, kūnas sveiksta. Kartu sugrįžta sąmoningumas ir gyvenimo džiaugsmas. Stresai yra kaip debesys, kurie uždengia saulę, ir tuomet atrodo, kad saulė nebešviečia. Tačiau ji yra visada, reikia tik debesis prastumdyti. Kvėpavimo pratimai ir yra tas debesų išvaikymas.

Atliekant kvėpavimo pratimus, liaujasi astmos priepuoliai, nyksta alergijos, žarnyno problemos, sėkmingai gydomi neaiškios kilmės migreniniai skausmai, depresija, persišaldymo ligos. Lietuvoje yra ir pagydyto nevaisingumo atvejų. Per šešias užsiėmimų dienas žmonės meta rūkyti: rūkymas susijęs su specifine įtampa galvoje; kai kvėpuoji, ji atsileidžia ir cigaretės nebereikia.

-Kaip reikia kvėpuoti, kad būtum sveikas?

-Sveiko žmogaus kvėpavimas tolygus, nepastebimas, lėtas. Jei kvėpuoji tolygiai, be atsidūsėjimų - tai rodo ramią proto būseną. Per dieną reikėtų bent 10-15 min. atidarius langą giliai pakvėpuoti. Jei įkvėpę šiek tiek sulaikome kvėpavimą - tai padidina plaučių valomąsias savybes. Be to, reikia stengtis, kad į kvėpavimą įsitrauktų visos plaučių dalys, kad būtų panaudotas visas jų rezervas, taip pat iškvėpti maksimaliai. Tuomet ateina vidinis nusiraminimas, pagerėja kraujotaka, smegenų darbas.