Naujausi straipsniai
Aha, - tarė jis - Jums vėžys...- Aha, - tarė jis - Jums vėžys...
Vaistų paieška
|
Joga padeda iš naujo pažinti pasaulį
2010, Balandis 13 - 09:50
"Mums tai tarsi Dievo dovana, nukritusi tiesiai kultūrinių renginių organizatorei Irenai Volodkienei į rankas", - patvirtina Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriaus vedėja Inta Skeivienė. Moteris prisipažįsta, kad ją ne tik nudžiuginęs, bet ir itin nustebinęs draugiškas Zitos Vilutytės pasiūlymas regėjimo negalę turintiems žmonėms be jokio atlygio lankyti jos vedamus jogos užsiėmimus. Širdžiai maloniuose dalykuose kančios nebūna Ponia Nijolė į jogos užsiėmimus, lydima socialinės darbuotojos, atžingsniavo pati pirmoji. "Tai dvasiškai jaunas žmogus", - taip vėliau ją apibūdins bendraminčiai, septynerius mėnesius drauge lankantys jogos užsiėmimus. "Mes ne tik mankštinamės, bet ir maloniai bendraujame, įgyjame daug vertingų praktinių žinių apie mitybą, įvairių žolinių augalų paslaptis, - pradeda pokalbį ponia Nijolė. - Jogos užsiėmimus vedanti vadovė - labai kantri, rūpestinga, rami bei nuoširdi moteris. Jaučiuosi esanti labai laiminga, savo gyvenimo kely sutikusi gebantį taip šiltai bendrauti ir dosniai savo patirtimi dalytis žmogų." Susėdusi ratu aplink stalą ir gurkšnodami vadovės išvirtą arbatą, grupelė aklųjų ir silpnaregių klubo "Pabūkime kartu" narių vieningai pritaria šiai išsakytai minčiai - išties sunkmečiu tokių geranoriškumu spinduliuojančių žmonių, kaip jų vadovė Zita Vilutytė, retai besutiksi. "Pažintis su negalę turinčiais žmonėmis užsimezgė natūraliai: sėdėjau susirinkime, pažvelgiau Irenai į akis ir mintyse gimė nauja idėja, kurią beliko išreiškti žodžiais, - pasakoja Zita. - Gyvenime niekada nenutinka taip, jog vieną dieną pagalvoji, kad rytoj ką nors būtinai sukursi, o rytą atsikėlusi imi taip ir padarai. Kasdien tenka mokytis, kažką prarasti ar atrasti, priimti gyvenimo pasiūlymus ir tokiu būdu eiti į priekį." Pasaulis tėra vienas Zitos teigimu, žmonės, turintys negalę, nėra neatlygintinai nuskriausti - jiems duota daugiau nei mums, sveikiesiems. Darbas su regėjimo negalę turinčiais žmonėmis Zitai Vilutytei nebuvo visiškai nežinomas - ji jau anksčiau buvo dirbusi su panašaus likimo žmonėmis Indijoje. "Kai žmogus nemato, parodytas judesys ar veiksmas tampa visiškai bevertis, tad teko išmokti labai tiksliai ir aiškiai atliekamą judesį išreikšti žodžiais. Užsiėmimuose naudoju net ir tuos pratimus, kuriuos mes atliekome su į teatro grupę susibūrusiomis mergaitėmis. Suprantama, mes nedarome sunkių pratimų, tačiau žingsnelis po žingsnelio žengiame pirmyn. Tas, kuriam per sunku, sustoja, o kuris gali - eina pirmyn", - pasakoja jogos mokytoja. Anot Zitos, joga buvo ir yra jos holistinio judėjimo teatro dalis, tad ją visuomet domina tai, kas yra judėjimas. Pagrindinių dalykų ji išmoko būdama Indijoje, kurioje sutiko labai daug ypatingų žmonių ir įgijo neįkainojamos patirties. Pašnekovei labai brangi ir Lietuvos kultūra - čia taip pat yra begalė gerų bei gražių ir net panašių dalykų, nes visi gyvename tame pačiame pasaulyje, o svarbiausi dalykai žmogaus gyvenime visur yra tie patys. Indijoje visa ko pradžia - žmogaus širdis. "Džiaugiuosi, jog teko pažinti ir klasikinę indų muziką, kurios dėka galiu palyginti, kaip to paties žanro muzika atliekama mūsų šalyje, - sako Zita. - Mes dėliojame natas ir grojame - tarsi viskas teisinga, tačiau kažko trūksta. Jeigu tu iš karto neatrasi ryšio grodamas indišku instrumentu, jis neskambės, nebus jokios vibracijos. Kūnas taip pat yra žmogaus instrumentas. Atlikdamas pozas, žmogus įvaldo savo kūną ir padaro jį sielos instrumentu." Poveikis - ne iškart Praktikuodami jogą, iš karto rezultatų nesulauksite. Tik po kurio laiko kūnas pripras prie mankštos, susireguliuos organų bei liaukų veikla, o pats kūnas įgis reikiamas formas. Ištikimiausia jogos užsiėmimų lankytoja ponia Nijolė sako, jog jau spėjo pajusti jogos pratimų poveikį - ji nebegalinti sėdėti ta pačia poza kaip anksčiau, nes dabar visuomet pati nugara nori būti išsitiesusi, tačiau ji nė kiek nesijaučianti pavargusi ar nepatogiai. Ponia Aleksandra prisipažįsta, jog pratimų dėka ji ėmė tvirčiau jausti save, savo kūną, aplinką, net savo vietą visatoje, tapo geresnė bei atviresnė ne tik sau, bet ir kitiems. Ponas Darius, kaip ir ponia Ina, į jogos kursus atėjo vedamas smalsumo. Jaunus žmones suintrigavo Aklųjų ir silpnaregių skyriaus vedėjos Intos išreikšta mintis, kad vadovė Zita - labai įdomi asmenybė. Jauniems žmonėms norėjosi išmokti pažinti savo kūną. Ponas Darius nedrąsiai prasitaria girdėjęs, jog galima paimti indą, sklidiną karšto vandens, nesibaiminant ne tik rankų nusideginti, bet ir nejaučiant skausmo. Vadovė patikina, jog tai išties įmanoma, tačiau žmogus, norintis valdyti savo kūną, turi būti itin toli pažengęs, ir primena, jog jie žingsniuoja dar tik pačioje kelio pradžioje. Anot vadovės, jogą žmonės dažnai painioja su religija ar sekta. Joga jokiu būdu nėra nei sekta, nei religinis ar misticizmu užsiimantis judėjimas. Tai fizinio, protinio ir dvasinio tobulėjimo sistema, savęs pažinimo būdas, prasidedantis kūno tobulinimu ir pasibaigiantis dvasios tobulinimu. Joga padeda geriau pažinti savo kūną, gerinti sveikatą, įgyti naujos patirties, pasikeisti gerąja energija. Joga, kaip ir mokslas, vystosi jau kelis tūkstančius metų ir formuojasi pagal kintančios visuomenės dėsnius. "Stengiantis fantazijai užbėgti už akių, tenka kuo skubiau patikslinti, jog tai tėra kiekvieno sveikatai naudingi kvėpavimo pratimai. Dabar jau taip ir sakau - lankau kvėpavimo pratimus, - dalijasi patirtimi ponia Nastė. - Tai padeda išvengti nepalankios žmonių reakcijos." Fizinė ir dvasinė harmonija Visi mes kažkur skubame. Skubėdami einame vienu keliu, deja, dažniausiai nematydami, kas dedasi aplink. Taip, anot vadovės Zitos, yra todėl, kad mes vis ieškome neaišku kur pasimetusios savo ašies. "Atradę savo ašį ir stipriai ją apsikabinę, galime į mus supantį pasaulį pasižiūrėti iš įvairių pusių, - sako vadovė. - Jogos dėka pasikeitimus imame pastebėti netgi mumus įprastoje, atrodo, niekuo nebegalinčioje nustebinti kasdienėje aplinkoje. Paprasčiausias pavyzdys - jūsų mėgiamas puodelis, iš kurio kasryt geriate arbatą. Vieną rytą jis staiga tampa gražesnis, nes ant jo šono pamatote ne tik gėlytę, bet ir iki tol nepastebėtą saulytę ar mėnuliuką." Ponas Darius prisimena, kaip mokykloje per kūno kultūros pamokas stovėdavo ant galvos. Šis vaizdas ne vienam sukelia šypsnį ir smagius prisiminimus. Vadovė sako, jog nėra tikslinga pradėti nuo pačių sudėtingiausių jogos pozų. Stovėjimas ant galvos yra svarbus ne dėl to, kad įspūdingai atrodo, bet dėl to, jog išmoko įveikti baimę bei pajusti aukštyn kojomis apversto kūno balansą. Jogos pratimus reikia atlikti tam tikra seka, vieną po kito. Pradedančiajam reikia išmokti pagrindines jogos pozas. Vidutinio sudėtingumo pozos - tai įvairios tų pačių pagrindinių pozų variacijos, kurioms atlikti kūnas turi būti tvirtesnis ir lankstesnis nei iš pradžių. Sudėtingoms pozoms atlikti reikia labai tvirto kūno ir didelio lankstumo, tad dažniausiai jas pavyksta atlikti tik po daugelio metų praktikos. Viena džidžiausių jogos pamokų - dirbti pagal savo pajėgumą ir stengtis suprasti savo kūną. Labai svarbu - kvėpavimas Jogos kvėpavimo pratimai moko atkurti kūno energiją ir kontroliuoti psichinę būseną. Tinkamas kvėpavimas prijungia kūną prie jo "baterijos", esančios saulės rezginyje. Čia saugomos milžiniškos energijos atsargos, o tinkamos kvėpavimo technikos, išlaisvindamos šią energiją, pagyvina kūno ir proto veiklą. Dauguma žmonių kvėpuodami naudoja tik nedidelę plaučių tūrio dalį, todėl jų kvėpavimas būna paviršinis, pečiai - atsikišę į priekį, krūtinė - įdubusi, viršutinė nugaros dalis ir kaklas - įsitempę. Visa tai sąlygoja nuolatinį deguonies trūkumą. Teisingas diafragminis kvėpavimas padeda įveikti įtampą ir net depresiją. Valdant kvėpavimą, visas kūno ligas įmanoma įveikti vos joms užsimezgus. Be to, jogos kvėpavimo pratimai ne tik moko, kaip įgyti daugiau energijos, bet ir kaip ją valdyti, o kartu ir kaip valdyti protą, nes kvėpavimas ir protas yra tampriai susiję. Joga tinka visiems, tačiau aklųjų ir silpnaregių klubo "Pabūkime kartu" nariai spėjo įsitikinti, kad norint žengti tolyn reikia didelės kantrybės bei ištvermės. Vadovė Zita paaiškina, jog taip nutinka dėl to, kad ateiti į pirmuosius užsiėmimus žmogų visada kas nors pastūmėja, tačiau vėliau jam pačiam tenka žengti tvirtą žingsnį, o tam neretai prireikia daug valios ir pastangų. Jei jų pritrūkstama, žmogus sustoja, o tie, kurie išdrįsta jį žengti - eina tolyn. "Skani arbata, - gurkštelėdamas paskutinį arbatos gurkšnį sako ponas Darius. - Gal ji indiška?" "Ne, ji labai lietuviška", - patikina vadovė Zita, o mes visi smagiai nusijuokiame. Iš tiesų pasaulis tėra vienas..
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Skelbti naują komentarą