Joga padeda retinti pulsą

Retesnis pulsas lemia ilgesnį žmogaus gyvenimą. Tačiau ši tiesa dar jaudina ne visus. Kraujospūdį sekti įpratę žmonės į pulso tankį dėmėsį kreipia retai.

Nesidomi savo pulsu

Klaipėdiečiai iš visų šalies gyventojų mažiausiai rūpinasi savo kraujospūdžiu ir pulsu - pagrindiniais širdies sveikatą atspindinčiais rizikos veiksniais. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad net 6 iš 10 uostamiesčio gyventojų niekada nematavo pulso arba tai darė vos kartą ar kelis per savo gyvenimą. Kraujospūdį klaipėdiečiai taip pat matuoja retai.

13 proc. apklaustų uostamiesčio gyventojų niekada nebuvo matavę kraujospūdžio, o nuolat savo pulsą ir savijautą sakė stebintys vos 8 proc. gyventojų. Trečdalis miestiečių nieko nedaro, net turėdami tankų pulsą.

Pasak fizinės medicinos reabilitacijos gydytojos ir Lietuvos jogos asociacijos Terapijos skyriaus instruktorės Brigitos Paulienės, dažnesnis kaip 70 kartų per minutę pulso tankis ramybės būklėje - ženklas, kad metas susirūpinti savo širdimi.

Kuo pulsas retesnis, tuo žmogus yra sveikesnis. Optimalus pulsas turėtų būti 60 tvinksnių per minutę.

Mokėsi padėti sau

Praėjusią savaitę sausakimšoje Klaipėdos jūrininkų ligoninės salėje susirinkę miestiečiai, ligoniai ir medikai mokėsi, kaip nuraminti savo pulsą. Patyrę jogos meistrai praktiškai parodė nesudėtingų pratimų, kuriuos gali atlikti net fizinio pasirengimo neturintis žmogus.

Pratimų kompleksas paruoštas pagal Amerikos universiteto medžiagą, pritaikytą sergantiems širdies ligomis žmonėms.

"Kodėl joga? Visos jos praktikos nukreiptos į sveikesnį ir ilgesnį gyvenimą. Jei jogą praktikuosime teisingai, tai pulsas neturėtų būti labai dažnas. Po tokių užsiėmimų žmogus jaučiasi ne tik nepavargęs, bet atsigavęs", - aiškino B.Paulienė.

Jogos instruktorė įsitikinusi, kad jei kasdieniame gyvenime teisingai judėtume ir kvėpuotume, laikytumėmės psichologinės ir emocinės higienos: nepyktume, nesinervintume, tai pulsas ir be papildomų priemonių būtų normalus.

Tačiau dažno kasdienybė būna priešinga - neteisingas bendravimas su savimi ar kitais, aktyvios veiklos stoka ir blogas kvėpavimas, sėdėjimas susigūžus prie kompiuterio.

Pasak gydytojos, joga - geriausiai subalansuota sveikos gyvensenos praktika. Bet kad gyventum ilgai ir sveikai, nereikia jos sieti su religine praktika ar sekta, įspėjo instruktorė.

Svarbiausia - nepersistengti

Daugelis įsivaizduoja, kad atlikti jogos pratimus - ne kiekvienam įkandamas riešutas.

B.Paulienė paneigė tokią nuostatą, paaiškindama, kad pats pagrindinis jogos principas - nenaudoti prievartos nei prieš save, nei prieš kitus. Vadinasi, nieko nereikia daryti per jėgą.

"Jei esi alkanas - pavalgyk, jei pavargęs - pailsėk. Jei kitas negali padaryti, ko prašai - neprievartauk jo. Tavo sąžinė bus ramesnė ir pulsas retesnis", - apie ne tik jogoje tinkantį principą paaiškino instruktorė.

Sportuojantis žmogus dažnai persistengia, daug ką daro per prievartą ir stengiasi save išsunkti iki paskutinio lašo. Taip patiriama traumų. Tuo tarpu teisingai atliekami jogos pratimai gerina savijautą ir leidžia pailsėti.

B.Paulienė akcentuoja, kad praktikuojant jogą ar sportuojant, nereikia prievartauti savęs, svarbu nesulaikyti kvėpavimo ir atsižvelgti į vidinę būseną.

Pasak instruktorės, net taisyklingai išmokus kvėpuoti mažėja sveikatos problemų, retėja pulsas. Tada nereikia jokių ypatingų mankštų - užtenka įprastos veiklos buityje: daugiau vaikščioti, lipti laiptais, pavedžioti šunį.

Arūnas Maksvytis, Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2-ojo kardiologijos skyriaus vedėjas

Kraujospūdis ir pulsas - svarbūs veiksniai, atspindintys fiziologinę žmogaus būklę. Širdies plakimo dažnis, kaip nepriklausomas rizikos veiksnys, įvertintas neseniai, kai zoologai palygino gyvūnų širdies plakimą ir amžiaus trukmę. Vėžlys, kurio širdis plaka šešis kartus per minutę, gyvena apie porą šimtų metų. Žiurkė, kurios pulsas būna keli šimtai tvinksnių per minutę, gyvena vos kelerius metus. Žmonės su retesniu pulsu taip pat gyvena ilgiau.

Daugelis širdies ligų yra susijusios su pulso dažniu. Didžiausias mūsų baubas, nusinešantis daugiausiai gyvybių, - koronarinė širdies liga. Dažnesnį pulsą turintis žmogus labiau linkęs sirgti. Dažnesne širdies veikla skundžiasi ir turintieji problemų dėl skydliaukės ar sergantieji anemija.

Farmacinės kompanijos sukūrė daug vaistų, retinančių pulsą. Bet geriau užsiimti joga ar kita fizine veikla, ir užkirsti kelią ligai. Sportininkų, esančių ramybės būklėje, pulsas yra retesnis.

Matuoti pulsą - labai paprasta. Jį rodo ir kraujospūdžio matavimo aparatai. Mano pacientai kreipia į jį dėmesį.