Sveika gyvensena: beržinė vanta tinka gydomajai arbatai

Nė dienos be veiklos - tokiu principu vadovaujasi buvusi garsi dainininkė Lilijana Ablėnaitė. Tai vienas receptų, kaip saugoti sveikatą. Jai sutrikus moteris pataria pasitelkti muziką, vaistažoles, teptuką ir molbertą.

Sportininkė, inžinierė, dainininkė

Judėjimas ir meilė gyvenimui - vienos pagrindinių sąlygų išlikti sveikam. Tuo įsitikinusi buvusi garsi dainininkė Lilijana Ablėnaitė. Šios nuostatos skamba jos dainose, kurias puikiai pamena vyresnės kartos žmonės.

"Olialia, olialia - mes keliaujam..." arba "Myliu be galo tave, puikus pasauli" - šie dainų žodžiai pasako labai daug ir apie gyvenimo prasmę, ir apie jų atlikėją. Sirgusi sunkia liga moteris įsitikino, kad sveikatą reikia branginti, ir žino daugybę būdų, kaip tai daryti.

Viena sveikatą stiprinančių priemonių - muzika. Ji kelia nuotaiką, taurina dvasią.

Beje, su daina moteris nesiskiria nuo jaunystės, nors turi ne muzikės, o sporto ir statybų specialistės diplomus. Kaip visa tai suderinama?

"Kai studijuodama Kauno politechnikos institute kelių statybą dainavau studentų festivalio finale, į mane atkreipė dėmesį tuomet garsaus estradinių dainų ansamblio "Estradinės melodijos" atstovas. Išsiskyriau iš kitų greičiausiai tuo, kad dainavau vokiškai ir kraipiau klubus, o tai anuomet buvo neįprasta, o man - vieni juokai. Juk buvau sportininkė, baigusi Kūno kultūros institutą", - prisiminė savo karjeros pradžią dabar garbaus amžiaus, bet dar labai judri, komunikabali, neprarandanti žavesio dainininkė, nors vienas koncertinis turas tapo lemtingas sveikatai.

Kaip pabėgti nuo ligų

Scenai gimusi moteris greitai tapo Lietuvos estrados žvaigžde. Daug koncertavo, o tam reikia ir fizinių jėgų. Jaunai L.Ablėnaitei jų pakako, bet kartą rudenį, dainuodama lauko estradoje, persišaldė ir susirgo plaučių uždegimu.

Nuo šios ligos vos nenumirė, ilgai gydėsi ligoninėje. Padariniai kamuoja iki šiol, todėl L.Ablėnaitė labai vertina natūralius vaistus - gydomuosius augalus. Ji kasdieną geria įvairių vaistažolių arbatas. Šią žiemą jų asortimentą paįvairino labai neįprastu rinkiniu - beržine vanta. Tačiau naudoja ją ne pirtyje, o įsimesdama į stiklinę karšto vandens sudžiūvusių jaunų beržo lapelių.

Dar vienas dainininkės sveikatos receptas - meilė ne tik žmonėms, bet ir gyvūnėliams. Ji turi šunelį, kurį galima vadinti jos treneriu.

"Juk tris kartus per dieną, lyjant ar sningant, einu pasivaikščioti su savo Dinguliu. Be to, privalau ėdalo jam nupirkti, išvirti, laiku paduoti. Visa tai atitraukia nuo minčių apie save ir, reikia pripažinti, nuo dažnai įsikalbamų ligų. Beje, kai piešiu, rašau eilėraščius, dainas, tapau, visiškai nejaučiu nei metų naštos, nei mane kamuojančio aukšto kraujospūdžio", - priemonių, kaip pabėgti nuo ligų, pabėrė L.Ablėnaitė.

Įkūrė visuomeninį klubą

Visuomeninis klubas "Salve", kurį dainininkė įkūrė prieš daugybę metų ir iki šiol rūpinasi jo veikla - dar vienas sveikatos stiprinimo būdas.

Klubo nariai - garbaus amžiaus žmonės, bet jie lyg jauni šoka linijinius ir kitokius šokius, dainuoja, mokosi masažo ir kitų sveikatos stiprinimo paslapčių, o sunegalavę padeda vieni kitiems.

"Užimtumas ir savitarpio pagalba - efektyvūs vaistai nuo visokių senatvinių negalavimų ir kompleksų, kurie atsiranda nebedirbantiems pensininkams", - įsitikinusi L.Ablėnaitė.

Ji pati dirbo tinklinio, aerobikos trenere, subūrė patriotinės dainos ir etnografinį ansamblius, pati juose dainavo.

Dėl mamos slaugos metė savo mokslinį darbą Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos ir sociologijos institute, tačiau ten įgytos žinios pravertė ilgus metus dirbant "Žinijos" draugijos lektore.

Baltos varnos sindromas

Sunku suvokti, kaip gali tiek daug talentų tilpti viename žmoguje, nes L.Ablėnaitė dar ir tapo paveikslus,o pernai parašė knygą "Baltoji vilkė". Anot autorės, balta vilkė, kaip ir balta varna, iškrenta iš šiuolaikinio gyvenimo standartų.

"Gaila, kad Kaunui, kuriame gimiau ir užaugau, manęs nebereikia. O aš mielai atvažiuočiau į kokią biblioteką ar kur kitur, kur susirinktų nedaug žmonių, kažkada klausiusių mano dainų. Bet, atrodo, esu lyg vežimas - be arklio ir be šeimininko, vargu ar kam bereikalingas", - deganti veiklos ir bendravimo troškimu guodžiasi L.Ablėnaitė.

Ji niekada nestokojo idėjų, godžiai gaudo visas naujoves. Dainininkė žino apie amerikiečių idėjų banką, kuriame kaupiami bet kokie pasiūlymai. Net ir patys beprotiškiausi. Toks bankas, anot L.Ablėnaitės, būtų labai naudingas Lietuvai.

Ne viena dainininkės idėja yra įgyvendinta. Pavyzdžiui, ji pasiūlė "dešrainio" terminą, kurį kalbininkai palaimino ir jis sėkmingai prigijo.