Mineralai – gamtos dovana

Žmogaus organizmui būtinos įvairios mineralinės medžiagos. Pagal tai, kiek organizme yra mineralinių druskų, jas priimta skirstyti į makroelementus ir mikroelementus. Makroelementų organizme yra daugiau nei 5 g, mikroelementų - mažiau nei 5 g.

Prie makroelementų priskiriamos mineralinės medžiagos, kurių paros poreikis yra nuo dešimčių ir šimtų mikrogramų iki kelių miligramų. Tai kalcis, fosforas, kalis, natris, magnis, chloras.

Mikroelementams, esantiems audiniuose ir sudarantiems mažiau nei 0,01 procento, priklauso geležis, varis, cinkas, kobaltas, manganas, jodas, fluoras ir kt.

Atkreiptinas dėmesys, kad daugumą mums reikalingų mineralų gauname ne grynu pavidalu, o įvairiuose junginiuose. Todėl labai svarbus ne tik gaunamas mineralinių medžiagų kiekis, bet ir jų forma. Tos pačios medžiagos viena forma organizmui yra būtinos, kita forma gali būti nuodingos.
Kaip ir vitaminų, mineralinių medžiagų mūsų maiste dažnai trūksta dėl intensyvios žemdirbystės, mineralinių trąšų naudojimo, nualintos dirvos.

Šveicarijos mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad per pastaruosius 10 metų:

• Brokoliuose ir bulvėse - kalcio sumažėjo ~ 66 %, t.y. liko tik 1/3 buvusio kiekio
• Morkose liko pusė magnio kiekio, špinatuose liko tik 30 % buvusio magnio kiekio

Manoma, kad termiškai apdorojant maistą, mineralinės medžiagos keičia savo sudėtį ir tampa sunkiau organizmo įsisavinamos. Todėl, nesant galimybės nuolat valgyti ekologiškas, neapdorotas daržoves ir vaisius, organizmui reikalingi papildomi mineralų kiekiai.

Neverta pernelyg pasikliauti ir vaistinėse paduodamais maisto papildais. Dažnai tiek taupymo sumetimais, tiek dėl technologinių gamybos ypatumų, parduodami mineralinių medžiagų papildai gaminami ne iš natūralių šaltinių, o laboratorinių-cheminių procesų būdu. Todėl junginiai, sudarantys šiuos maisto papildus, organizmo yra sunkiai pasisavinami. Kaip ir su vitaminais, nors mūsų kasdienį racioną verta papildyti įvairiais mineralais, tačiau vien maisto papildais pasikliauti negalime. Visada pirmoje vietoje turi būti tinkama mityba.

Mineralinių medžiagų įsisavinimas taip pat priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, pavyzdžiui kalcio įsisavinimas priklauso nuo to, koks yra skrandžio rūgštingumas. Kai skrandžio sulčių išskiriama mažiau, kalcis sunkiau įsisavinamas. Tad prieš imant vartoti maisto papildus visada verta pasikonsultuoti su gydytoju.

Netinkamai subalansuota mityba, kavos ir alkoholio vartojimas, nejudrus gyvenimo būdas skatina mineralinių medžiagų šalinimą iš organizmo arba susikaupimą tose vietose, kur jos organizmui yra nereikalingos. Todėl, norint išvengti mineralinių medžiagų deficito, svarbi atsakinga ir pilnavertė mityba (kuo didesnę dalį mūsų dienos raciono dalį turėtų sudaryti kokybiški, mažai apdoroti vaisiai ir daržovės), taip pat kokybiški maisto papildai, sportas ir gera kasdienė nuotaika.

www.sveikasirjaunas.lt