Naujausi straipsniai
Gydytojau, pastaruoju metu aš pradėjau viską užmiršti...- Gydytojau, pastaruoju metu aš pradėjau viską užmiršti!
Vaistų paieška
|
Mažosios kraujo siurbikės kelia nerimą
2010, Liepa 19 - 03:06
Iš erkių platinamų ligų labiausiai žinomas erkinis encefalitas. Daugelis yra girdėję ir apie Laimo ligą, tačiau dažnas vis dar neįvertina galimo pavojaus, kol pats nesusiduria su liga. "Į vienintelę nuo erkinio encefalito apsisaugojimo priemonę - skiepus - žiūrima atsainiai", - apgailestauja Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje dirbantis infektologas Algimantas Baublys. Liga parodė dantis "Rytoj išvykstu namo, - palengva rikiuoja žodžius ponia Pranė. - Susidėsiu daiktus ir važiuosiu į sanatoriją, nes liga paliko savo pėdsakus: einu bėgte, kadangi negaliu suvaldyti judesių, sunkiai sekasi kalbėti. Džiaugiuosi, kad atmintis nesutriko. Gydytojas sakė, jog mano organizmas labai stiprus, kaip tikros kovotojos, turbūt todėl pavyko nugalėti ligą." Pranė tvirtina nepastebėjusi net pačios erkės, neradusi nei jos įkandimo vietos ir net minties neturėjusi, kad prie pat namo augančiame sodelyje šie maži padarėliai gali tykoti aukos. Niekada gripu neserganti pašnekovė prisipažįsta nustebusi, kai tarsi be jokios priežasties ėmė kilti temperatūra. Kūną užvaldęs silpnumas privertė moterį atsigulti į lovą. Po penkių dienų liga baigėsi, lyg jos nė nebūtų buvę, ir ponia Pranė vėl jautėsi sveika. Deja, neilgai trukus temperatūra šoktelėjo iki 39C laipsnių. "Buvau tokia bejėgė, kad nei virdulio rankose nebenulaikiau. Po kiek laiko skausmas ėmė stipriai gelti galvą, jaučiausi taip, tarsi kažkas mane norėtų parversti aukštielninką. Ligoninės priimamajame ėmė šalti galūnės. Būklė sparčiai prastėjo: kojas užvaldė mėšlungis, nebemačiau, lova, kurioje gulėjau, skriejo aplink kartu su visa palata. Nesugebėjau suvaldyti traukulių tąsomų rankų, nebegalėjau kalbėti, sprandą surakino parezė, - pasakoja moteris. - Vienuolika dienų bejėgiškai gulėjau lovoje: buvau maitinama, prausiama, t. y. visiškai priklausoma nuo mane slaugančių žmonių." Anot pašnekovės, ji nesitikėjusi, kad liga tokia baisi, tad ir apie skiepus niekada negalvojusi. Užsikrėtė nuo ožkos pieno Vis dar prastai besijaučiantis ponas Audrius šmaikštauja, jog ant ožkos už tai, kad užkrėtė erkiniu encefalitu, nepyksta ir parėmęs ranka galvą vardija pieno privalumus: jame gausu vitaminų, kalcio, fosforo, geležies, nuo šio pieno, tarsi nuo jaunystės eliksyro, stiprėja imuninė sistema, pagerėja kraujo sudėtis. Pieno niekada nevirindavęs, tačiau tai, kad ožkos dėl savo anatominių ypatybių dažniau nei karvės gali užsikrėsti erkinio encefalito virusu, žinojęs dar tuomet, kai studijų metais mokėsi veterinarijos paslapčių. Tą vakarą, sočiai atsigėręs ožkos pieno, atsisveikino su tėvais ir išvyko namo. Kitą dieną ėmęs viduriuoti, tačiau apie erkinį encefalitą nė nepagalvojęs. "Maniau, jog indas, kuriame stovėjo pienas, nebuvo švarus, todėl susirgau kokia nors infekcine liga", - mena ponas Audrius. Pirmąjį karščiavimą pašnekovas sako įveikęs arbatomis ir vitaminais, tačiau antrąkart užplūdusią temperatūrą nugalėti nepavykę, tad teko vykti į ligoninę, kur buvo paguldytas į infekcinių ligų skyrių. "Kamavo stiprus galvos skausmas, vargino aukšta temperatūra, sutriko orientacija", - ponas Audrius vardija ligos simptomus, pakeitusius įprastą jo kasdienybę, ir prisipažįsta, kad nors apie skiepus ir pagalvodavęs, tačiau vis tikėdavęsis, jog erkės jį aplenks. Ligą pajunta ne kiekvienas "Tik 30 proc. ligos atvejų ligoniai patvirtina, jog jiems buvo įsisiurbusi erkė", - sako medikas. Įsisiurbusi erkė su seilėmis išskiria medžiagų, kuriose yra analgetikų, priešuždegiminių bei kraują stabdančių medžiagų, kurios užkerta kelią dūrio vietoje prasidėti uždegimui bei slopina skausmą. Dėl analgetikų įsisiurbimo vieta tampa nejautri, todėl žmogus nejaučia erkės straubliuko skverbimosi į odą. Ne kiekvienas užsikrėtusios erkės įsisiurbimas baigiasi liga. Neinfekuotos erkės nėra pavojingos. Dviem trečdaliam žmonių "susitikimas" su erkinio encefalito virusu prasideda bei pasibaigia į gripą panašiais simptomais, nervų sistema nebūna pažeidžiama, tad jokie tolesni padariniai negresia. "Erkinio encefalito diagnozei patvirtinti atliekamas kraujo bei nugaros smegenų skysčio tyrimas. Ligoninėje gydytis nebūtina, jei asmuo serga lengvesne ligos forma, pasireiškiančia į gripą panašiais požymiais, - sako medikas. - Ligoniai, kuriems pažeidžiama nervų sistema, gydomi tik ligoninėje, infekcinių ligų skyriuje, o esant itin sunkiai ligonio būklei pagalba teikiama reanimacijos bei intensyvios terapijos skyriuose. Specifinių vaistų, sustabdančių viruso dauginimąsi ar pašalinančių jį iš užsikrėtusiojo organizmo, nėra. Ligonis gydomas simptomatiškai." Požymiai apgaulingi Mažųjų kraujasiurbių aktyvumas, anot mediko, priklauso nuo metų derlingumo. Nors dar anksti kalbėti apie miško derliaus gausą, tačiau erkę "pasigauti" galima ne tik miške, pievoje, ant upelio kranto, kolektyviniame sode, bet ir savoje sodyboje. Erkės, kurios platina erkinio encefalito virusą, veisiasi visoje Lietuvoje. Žmogus, užsikrėtęs erkinio encefalito virusu, suserga praėjus 1-2 sav. po erkės įsisiurbimo. "Karščiavimas - pagrindinis infekcinių ligų simptomas. Ne išimtis ir erkinis encefalitas, tačiau šiai virusinės kilmės ligai būdingas karščiavimas ir centrinės nervų sistemos pažeidimas, - pasakoja infektologas. - Pirmajai ligos bangai būdingas karščiavimas ir į gripą panašūs simptomai: pakyla kūno temperatūra, vargina bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmas, nuovargis, apatija, apetito stoka. Per keletą dienų šie simptomai aprimsta, žmogus ima jaustis žvalesnis, nervų sistema nebūna pažeista. Maždaug trečdaliui užsikrėtusiųjų po 3-7 dienų vėl pakyla temperatūra ir išryškėja centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai: stiprų galvos skausmą lydi pykinimas, vėmimas, ryški organizmo intoksikacija, visiškas darbingumo praradimas, gausus prakaitavimas, sąmonės bei mąstymo, pusiausvyros sutrikimas, traukuliai ar net paralyžius." Nemalonios pasekmės Erkinis encefalitas - sunki bei itin kruopštaus gydymo reikalaujanti liga, kurios pasekmės neretai būna komplikuotos bei ilgalaikės. Vienus ligonius pavyksta išgydyti vaistais, kitus visą likusį gyvenimą kamuoja persirgtos ligos padariniai: galvos skausmai, miego, klausos ar regos, dėmesio sutrikimai, atminties pablogėjimas. Kuo vyresnio amžiaus žmonės suserga erkiniu encefalitu, tuo dažniau diagnozuojama sunkesnė ligos forma. Vaikai ir paaugliai erkiniu encefalitu serga lengviau. Šia klastinga liga galima užsikrėsti geriant nepasterizuotą erkinio encefalito virusu užsikrėtusios ožkos ar karvės pieną ir netgi vartojant iš jo pagamintus produktus. Virusas netenka gyvybingumo kaitinant pieną 20 minučių 65 laipsnių temperatūroje. Raugintame piene, varškėje, sūryje, svieste virusas taip pat išlieka gyvybingas. Ožkos piene erkinio encefalito virusas gyvuoja apie savaitę, tačiau gyvuliams ligos simptomai kliniškai nepasireiškia. "Tad nors ir sveika gerti ką tik pamelžtą ožkos pieną, prieš vartojant, ypač vasarą, vertėtų jį pavirinti", - pataria infektologas. Vienoje erkėje - dvigubas pavojus Anot mediko, ta pati erkė gali būti užsikrėtusi ne tik erkiniu encefalitu, bet ir Laimo liga, kurios požymis - įsisiurbimo vietoje palaipsniui didėjanti apvali dėmė šviesesniu centru. Ligonis skundžiasi bendrais negalavimais, raumenų bei sąnarių skausmais. Vienas dūris nuo ligos neapsaugo Lietuva priklauso zonai, kurioje erkių paplitimas yra didelis. Prie pavojingiausių rajonų priskiriamas ir Šiaulių, tačiau pavojinga erkių platinama liga galima užsikrėsti bet kuriame šalies regione. Vienintelė apsisaugojimo nuo erkinio encefalito priemonė - prieš daugiau nei 30 metų atsiradę skiepai, kurių efektyvumas siekia 99 proc., tačiau žmonės, net ir žinodami apie gresiančias ligos komplikacijas, skiepytis neskuba, teisindamiesi, kad skiepai nuo erkinio encefalito yra per brangūs. Šiemet rinkoje esanti vakcina kainuoja apie 99 litus. Tiek kainuoja vienas skiepas nuo erkinio encefalito, imunitetui įgyti reikia trijų skiepų. Po pirmųjų dviejų dozių susikuria apsauga vienam sezonui, po trečios - trejiems metams. Paskui būtina revakcinacija - pirma injekcija po trejų metų, vėliau - kas penkerius metus. Asmenims, kuriems daugiau nei 60 metų, revakcinacija rekomenduojama kas trejus metus. Medikas ragina pasitikėti epidemiologais ir pasinaudoti jų skelbiamomis akcijomis, nenuogąstaujant, jog jų metu skiepai yra neva prastesnės kokybės. "Kokie brangūs bebūtų skiepai, skiepytis visada verta, - tvirtina infektologas. - Ne vienas šia liga persirgęs pacientas patvirtintų, jog kančios susirgus bei patirtos gydymo išlaidos kainuoja gerokai daugiau nei patys skiepai." Nuo Laimo ligos skiepų nėra.
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Skelbti naują komentarą