Maži vabalėliai kelia didelį pavojų

Erkės šiemet aktyviai puola nedarydamos vidurvasarį joms įprastos pertraukos. Kauno apskrityje užregistruota beveik keturis kartus daugiau sergančiųjų erkiniu encefalitu nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Gerokai daugiau nukentėjusių nuo erkės įkandimo žmonių skaičiuojama ir visoje šalyje. Specialistų tvirtinimu, šiluma ir drėgmė - idealios sąlygos šiems parazitams tarpti.

Požymiai - kaip gripo

Erkės gali užkrėsti sunkiomis ligomis: erkiniu encefalitu, borelioze, visuomenėje labiau žinoma kaip Laimo liga, erkine dėmėtąja šiltine, Marselio karštlige. Tiesa, ne visos erkės yra užsikrėtusios ligų sukėlėjais. Lietuvoje Laimo ligos sukėlėjais užsikrėtusi vidutiniškai 1 iš 10 erkių. Erkiniu encefalitu - dar rečiau. Šalyje dažniausios yra erkinio encefalito ir Laimo ligos. Pasak Molėtų savivaldybės gydytojos Miglės Bareikytės, erkių platinamomis ligomis Lietuvoje kasmet suserga apie 2 tūkstančiai žmonių.

Erkinis encefalitas yra viena sunkiausių virusinių smegenų infekcijų. Ją sukelia erkių pernešamas erkinio encefalito virusas. Suaugusieji serga dažniau nei vaikai. Tai - sezoninė liga. Didžiausia galimybė ja užsikrėsti yra nuo balandžio iki lapkričio mėnesio pabaigos, nes tuo metu aktyvios erkės - viruso pernešėjos. Aktyviausios erkės būna gegužės-birželio ir rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.

Daugelis lėtiniu erkiniu encefalitu susirgusių žmonių net nežinojo, kad jiems buvo įkandusi erkė.

Praėjus dviem trims savaitėms po erkės įkandimo, erkinio encefalito virusu užkrėstas asmuo gali pajusti į gripą panašių simptomų: galvos skausmą, nedidelį karščiavimą ir maudžiančius kūno skausmus. Šie simptomai trunka apie savaitę. Paskui dauguma žmonių pasijunta geriau. Kas trečiam užkrėstam asmeniui virusas gali išplisti, pasiekti smegenų dangalus ir smegenis. Tokiu atveju, gydytojos teigimu, po 2-7 dienų vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymių: stiprus galvos skausmas, vėmimas, galvos svaigimas; gali būti pusiausvyros, sąmonės sutrikimų. Atsiradus tokiems požymiams, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pirmiausia gali išberti

M.Bareikytė pasakojo, kad Laimo ligos būdingiausias simptomas - odos bėrimas. Įkandimo vietoje jis atsiranda praėjus 1-4 savaitėms. Dažniausiai dėmė būna erkės įsisiurbimo vietoje, tačiau gali atsirasti ir kitur. Bėrimas yra didesnis nei 3 cm diametro ir plinta toliau. Galimi galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, silpnumas. Rečiau pasireiškia nervų sistemos, sąnarių, širdies, kraujagyslių sistemos pažeidimo požymių. Šių požymių atsiradimas reiškia bakterijų išplitimą po įkandimo, prieš tai odos bėrimo gali ir nebūti. Vėliau gali atsirasti neurologinių, kardiologinių sutrikimų, vystosi sąnarių uždegimas.

Nervų sistemos pakenkimo požymiai gali pasireikšti praėjus savaitei, mėnesiui ar net keleriems metams po erkės įkandimo ir užkrėtimo. Įkandimo vietoje gali pakisti odos spalva. Ji tampa melsva, panaši į nušalimą. Aplink dėmę gali būti juntamas maudžiantis skausmas ir tirpimas.

Į iškylą - šviesiais drabužiais

Vienintelio, patikimo būdo, padedančio apsisaugoti nuo erkių, nėra. Tačiau galima šį tą padaryti, kad bėdos išvengtume. Iškylai į gamtą patartina pasirinkti šviesesnius drabužius. Ant jų lengviau pastebėti erkę ir, jos atsikračius, išvengti įkandimo. Geriausiai dėvėti uždarus, ilgomis rankovėmis drabužius, taip pat ilgas kelnes, kurias svarbu susikišti į puskojines.

„Kol erkė suranda, kur jai įsisiurbti, gali praeiti net valanda, - dėstė gydytoja. - Erkės pirmiausia ieško tinkamos vietos įsisiurbti ir ilgai ropoja išilgai kūno. Jos ieško švelnios odos, todėl gali ropoti ant rankų, kojų, ypač pakinkliuose, ant kaklo ar galvos plaukuotoje dalyje".

Po iškylos gamtoje būtina rūpestingai apžiūrėti kūną. Ieškant prilipusių ir ropinėjančių erkių, patariama gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitus drabužius. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Iškylaujant gamtoje, reikėtų vengti pamiškių ir aukštos žolės, naudoti erkes atbaidančias priemones, nors jos gelbsti tik trumpam laikui.

Patikimiausia - skiepytis

Vienintelė patikima profilaktikos priemonė - skiepai nuo erkinio encefalito. Kadangi specifinio jo gydymo nėra, apsisaugoti nuo šios ligos ir jos pasekmių galima tik skiepijantis. Nuo erkinio encefalito reikėtų pasiskiepyti visiems, nes Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus susirgti erkiniu encefalitu zonai. Be to, šios ligos gydymas ir reabilitacija kainuoja dešimteriopai brangiau nei skiepai. Visas vakcinacijos kursas susideda iš trijų injekcijų. Šaltuoju metų laikotarpiu pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant vieno trijų mėnesių tarpą, trečia - praėjus 9-12 mėnesių po antrosios injekcijos. Skiepijant šiltuoju metų laikotarpiu, antrą vakcinos dozę rekomenduojama suleisti praėjus 2 savaitėms po pirmosios, trečią - 9-12 mėnesių po antrosios dozės.

Skiepyti vaikus rekomenduojama nuo vienų metų amžiaus. Norint skiepyti vaiką iki vienų metų, derėtų pasitarti su gydytoju.

Būtinai turėtų pasiskiepyti tie, kurie dirba, gyvena ar vasaroja endeminėse vietovėse (miškuose, parkuose) ir tie, kurie keliauja į endemines teritorijas: Rusiją, Latviją, Estiją, Austriją, Vokietiją, Lenkiją, Čekiją, Slovėniją, Slovakiją, Švediją, Suomiją ir kt.