Su pavasariu grįžta pavojinga liga – erkinis encefalitas

Atšilus orui ne vienas traukiame į gamtą. Tačiau gamtoje tyko pavojus - iš žiemos miego pabudusios erkės. Daugelis erkių yra pavojingos, nes platina infekcines ligas, viena jų - erkinis encefalitas.

Erkinis encefalitas - sunkus virusinis galvos ar nugaros smegenų bei dangalų uždegimas. Skiepai yra labai svarbi profilaktinė priemonė, padedanti išvengti pavojingos ligos ir komplikacijų. Vienos vakcinos kaina nėra maža (suaugusiems 92,63 Lt, vaikams 88,56 Lt) juo labiau, kad skiepus reikia kartoti. Tačiau VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos medikai vienareikšmiškai pritaria, kad susirgus išleidžiama dešimtis kartų daugiau gydymui, ką jau kalbėti apie galimas komplikacijas ir ligos pasekmes, kurios lieka visam gyvenimui.

Kodėl ši liga tokia pavojinga?

Nuo erkinio encefalito miršta tik pavieniai ligoniai, tačiau ši liga yra labai sunkiai gydoma, pavojinga savo komplikacijomis. Dažniausi padariniai prasirgus erkiniu encefalitu: galvos skausmai, atminties, klausos ir koordinacijos sutrikimas ar net paralyžius. Kuo vyresnis žmogus, tuo sunkiau pasireiškia ši liga. Tik trečdalis susirgusių žmonių visiškai pasveiksta nuo erkinio encefalito, kiti 30 proc. gydosi 1-3 metus, trečdalis kenčia ligos pasekmes visą gyvenimą, likusi dalis tampa nedarbingais.

Tariamas pasveikimas

Užsikrėtus erkiniu encefalitu simptomai atsiranda praėjus 2-3 savaitėms po įkandimo. Žmogus karščiuoja, jam skauda galvą, maudžia kūną. Iš pradžių tai panašu į gripą, kuris trunka apie savaitę laiko. Po to daugelis infekuotųjų pasijunta geriau. Tai vadinamas „tariamas pasveikimas". Tačiau žmogus nepasveiksta ir po 2-7 dienų vėl pasijaučia prastai. Simptomai paūmėja: prasideda didelis karščiavimas, stiprūs galvos skausmai, vėmimas, gali būti sąmonės, koordinacijos sutrikimų, kūną ištinka paralyžius.

Susirgus erkiniu encefalitu nėra skiriamas konkretus gydymas, kadangi jo nėra. Antibiotikai šiai ligai gydyti nėra veiksmingi.

Apsauga 98 procentams

Po trečios vakcinos 98 proc. paskiepytų asmenų įgauna patikimą imunitetą, apsaugantį nuo erkinio encefalito. Vakcinoje esantys antigenai žmogaus organizme stimuliuoja apsauginių antikūnų gamybą. Jeigu infekuota erkė įkanda praėjus kelioms savaitėms po skiepijimo, yra tikimybė, kad žmogus susirgs. Kauno Dainavos poliklinikos vaikų ligų gydytoja Aldona Tamulevičienė rekomenduoja, kad „pirmąjį skiepą geriausia būtų daryti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kad susiformuotų imunitetas erkių sezono laikotarpiu. Antrasis skiepas daromas praėjus vienam mėnesiui po pirmosios injekcijos. Trečiasis praėjus 9-12 mėnesių po antrojo skiepo. Palaikomasis skiepas daromas po trijų metų, vėliau kas 5 metus. Vyresniems nei 60 metų asmenims rekomenduojama vakcinavimą daryti kas treji metai. Vaikus galima skiepyti nuo vienerių metų amžiaus".

Itin svarbu pasiskiepyti didesnei rizikai užsikrėsti priklausantiems asmenims, kurie daugiau laiko praleidžiam gamtoje, miške. Tačiau vis dažniau erkių randama miesto parkuose ir soduose, dėl to apsisaugoti turime kiekvienas.

Įsisiurbus erkei

Įsisiurbus erkei būtina ją kuo greičiau ištraukti. Jokiu būdu negalima jos sukioti, deginti, tepti žibalu, aliejumi ar kitais skysčiais, nes tai gali pastūmėti ją lįsti giliau. Bet kokie išoriniai dirgikliai padidina tikimybę užsikrėsti nuo įsisiurbusios erkės, jeigu ši yra infekuota. Erkės galvutę reikia tvirtai suimti pincetu ar pirštais kuo arčiau odos ir tvirtu judesiu ją ištraukti. Negalima traukti už erkės kūnelio, kadangi erkės galvutė gali likti. Ištraukus erkę įsisiurbimo vietą reikia patepti jodu arba išplauti su vandeniu ir muilu.

Jeigu lieka erkės dalis, būtina kreiptis pas gydytoją.

Lietuva yra pavojaus zonoje

Atlikti tyrimai rodo, kad infekuotųjų erkių yra visuose Lietuvos rajonuose, daugiausiai vidurinėje ir šiaurinėje šalies dalyse. Kiek mažiau erkiniu encefalitu užsikrečiama per nevirintą ožkų, karvių pieną ar jų produktus.

Erkės mėgsta drėgmę, šilumą ir prieblandą. Jas galima aptikti tankiame lapuočių miške, krūmuose, žolėje. Erkės gyvybingos nuo +5 laipsnių temperatūros, sezonas yra nuo balandžio iki rugsėjo, jeigu šilčiau jų gali pasitaikyti ir spalio mėn.

Užsilipusios ant žolės lapo jos greitai pajunta žmogaus ar gyvūno šilumą ir taip patenka ant kūno. Būtina saugotis nuo erkių: naudoti tam skirtus purškalus, rengtis šviesiais, ne margais drabužiais, ant kurių galima lengviau pastebėti ropojančią erkę. Reikėtų rinktis ilgomis rankovėmis, prie kūno prigludusius drabužius, itin rankų, kojų, kaklo srityje.

Ieškodama kur įsisiurbti, erkė kartais užtrunka apie valandą laiko, dėl to grįžus reikia atidžiai apžiūrėti, nusiprausti po dušu, drabužius palikti negyvenamoje patalpoje ar ant saulės, gerai iššukuoti plaukus.