Erkių platinamos ligos ir mūsų elgesys siekiant jų išvengti

Beveik prieš keturis dešimtmečius buvo nustatyta, kad Lietuvoje yra erkių, užksikrėtusių labai pavojingu virusu, sukeliančiu galvos ir nugaros smegenų uždegimą - erkinį encefalitą. Nuo šios ligos ir mirštama, ir pasveikstama, deja, visiškai pasveiksta (be liekamųjų reiškinių) tik trečdalis (36,6%) ligonių, o kitiems pasireiškia įvairaus pobūdžio negalavimai, kartais net labai sunkūs. Dėl ligos sunkumo, sunkių ir stabilių jos pasekmių bei mažų medicinos galimybių erkinis encefalitas laikomas viena sunkiausių Lietuvoje pasitaikančių užkrečiamųjų ligų.

Kadangi efektyvių vaistų prieš virusus, taigi ir prieš erkinį encefalitą, dar neišrasta, svarbiausia apsisaugoti nuo šios ligos, taigi ir nuo sunkių jos pasekmių. Visuose Lietuvos rajonuose ir miestų priemiesčiuose (kai kur - net miestų teritorijų ribose) pavojus užsikrėsti yra realus: net 41 Lietuvos rajone nustatytas ligos užkratas - encefalito virusas; likusiuose trijuose toks pat rezultatas - tik laiko klausimas, nes ir juose vietiniai sirgo šia liga.

Svarbiausia ir kol kas vienintelė profilaktikos priemonė, apsauganti nuo erkinio encefalito, yra skiepai. Skiepytis būtina du kartus 1-3 mėnesių intervalu. Šiuo metu pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, pasiskiepyti jau galima ir pagal vadinamąją sutrumpintą vakcinacijos schemą, kuomet antikūnai prieš erkinio encefalito virusą atsiranda gerokai anksčiau, tačiau tuomet skiepytis būtina ne du, o tris kartus, todėl tai kainuoja trečdaliu brangiau. Dukart pasiskiepijus, apsisaugoma nuo ligos vienerius metus, tačiau jeigu po metų pasiskiepijama dar kartą vienkartiniu skiepu, atsparumas ligai pailgėja dar trejus metus.

Kitas realus pavojus, įsisiurbus erkei - susirgti Laimo liga. 1987 m. mokslinės ekspedicijos metu (Panevėžio r.) mums diagnozavus pirmąjį Lietuvoje Laimo liga sergantį ligonį ir per artimiausius metus nustačius daugelyje šalies rajonų gamtinius šios ligos židinius, kasmet nuosekliai didėjo registruojamasis sergamumas Laimo liga. Jei erkiniu encefalitu Lietuvoje kasmet suserga šimtai žmonių, tai Laimo liga susirgusieji skaičiuojami keturženkliais skaičiais. Nors nuo Laimo ligos specifinės profilaktikos (skiepų) nėra, ši liga, skirtingai nei erkinis encefalitas, pirmosiomis ligos stadijomis palyginti lengvai gydoma, taigi šiuo atveju svarbiausia neužleisti šios klastingos, daug bendrų požymių su sifiliu turinčios ligos. Pražiūrėta Laimo liga, lėtai progresuodama, trunka metų metus ir neretai baigiasi sunkiu invalidumu.

Pagrindinė priemonė, galinti apsaugoti nuo šios ligos, yra savęs stebėjimas. Būnant ar pabuvus miške, būtina apžiūrėti savo kūną ir pašalinti rastą erkę, o pamačius raudonę (ji gali atsirasti po kelių dienų, savaičių ar mėnesių) - nedelsiant kreiptis į gydytoją. Labai svarbu ištrauktą erkę skubiai ištirti, ar ji nėra Laimo ligos užkrato - borelijų - nešiotoja. Ištraukti erkę reikia specialiomis replytėmis, kurias įsigyti galima gydymo įstaigoje arba vaistinėje. Ištrauktą erkę reikia įdėti į švarų buteliuką su šviežios žolės lapeliais, paimtais toliau nuo automobilių kelio, užkimšti vatos ar marlės kamšteliu ir, kol pristatysite į laboratoriją, laikyti šaldytuve.

Nesant erkės, užsikrėtimą Laimo liga galima nustatyti dar nepasireiškus ligai - reikia atlikti laboratorinius diagnostinius tyrimus. Būtina paimti du kraujo mėginius: kuo greičiau, įsisiurbus erkei, ir po 3-4 savaičių. Ištyrus abu kraujo mėginius ir jų rezultatus palyginus bus konstatuota, ar žmogus užsikrėtė Laimo liga. Teisingai įvertinti tyrimo rezultatus tegali gydytojas. Nustačius užsikrėtimą, skirtas trumpas prevencinio gydymo kursas visuomet užkirs kelią galimai ligai.

Radikaliausia priemonė, siekiant išvengti erkių ir jų platinamų ligų, ko gero, yra teritorijos nukenksminimas. Teritorijos nukenksminimas (nuerkinimas) vyksta trim etapais. Pirmasis - dezinsekcija. Tai teritorijos išpurškimas akaricidinėmis (graik. "akarus" - erkė), t. y. erkes žudančiomis, priemonėmis. Šios akaricidinės priemonės veikia tik erkes - nenuodija aplinkoje esančios augmenijos bei gyvūnijos. Akaricidinės priemonės registruotos ES. Šio etapo metu kartu su dezinsekcija atliekama ir deratizacija - smulkiųjų graužikų naikinimas. Būtent jie yra erkių ir ligų, platinamų erkių, pernešėjai. Vykdant deratizaciją, rekreacijos objekto teritorijoje išklojami specialūs vamzdžiai su užnuodytomis kruopomis. Vamzdžiai apsaugo, kad kruopų nesulestų paukščiai bei nuodų neišplautų lietus.

Antras etapas prasideda praėjus 30-35 dienoms po pirminio teritorijos paruošimo. Atliekama pakartotinė dezinsekcija, nes to reikalauja pasaulyje patvirtintos židinių nukenksminimo metodikos, bei surenkami pirmajame etape deratizacijai panaudoti specialūs vamzdžiai. Trečias etapas prasideda praėjus 10-15 dienų po antrosios dezinsekcijos. Prieš pirmąjį etapą ir šio etapo metu erkės renkamos, siekiant nustatyti jų gausos indeksą bei atlikto darbo efektyvumą.

Erkių platinamų ligų galima išvengti, tereikia pasinaudoti visomis jų profilaktikos galimybėmis.