Kas temdo gyvenimo džiaugsmą

Medikai sako, kad šlapimo nelaikymas esant fiziniam krūviui vargina kas trečią moterį (tarp vyrų tai pasitaiko rečiau, bet senyvo amžiaus abiejų lyčių atstovams ši problema tampa vienodai aktuali). Beje, jų manymu, tikėtina, kad tokių ligonių yra ir daugiau, bet daugelis į gydymo įstaigas dėl to kreiptis nesiryžta.

Nevalingai šlapimas išteka juokiantis, kosint, čiaudint, sportuojant, t. y. fizinio krūvio metu, dėl susilpnėjusių dubens dugno raumenų (po gimdymo, menopauzės), anatomiškai pakitusios šlapimo takų padėties. Šlapimo nelaikymas labai pablogina gyvenimo kokybę, dažnai dėl jo užsisklendžiama savyje, vengiama bendrauti. Tad reikia gydytis.

Pirmiausia patartina kreiptis į urologą (moterims - ir į ginekologą). Be to, rekomenduojama mažiau gerti stiprios kavos, arbatos, alkoholinių gėrimų, nes juose yra šlapimo pūslę dirginančių medžiagų. Neverta per dažnai vaikščioti į tualetą, kad vėliau netikėtai neprireiktų, nes jei šlapimo pūslė ištuštinama labai dažnai, ji nusilpsta.

Naudinga daugiau gerti - apie 1,5-2 l nesaldžių negazuotų skysčių - kadangi dėl vandens trūkumo šlapimas darosi koncentruotas ir suerzina šlapimo pūslę, o tai verčia dažniau apsilankyti tualete.

Daugeliui šlapimo nelaikymo padeda atsikratyti reguliarus A.Kėgelio pratimų darymas. Kaip juos taisyklingai atlikti, turi paaiškinti gydytojas. Na, o jei treniruojant tam tikrus raumenis problemos visiškai išspręsti nepavyksta, dažniausiai rekomenduojama operacija.

Gausus prakaitavimas

Prakaitavimas - natūralus organizmo valymosi procesas, be to, išsiskirianti drėgmė suvilgo odą ir reguliuoja kūno temperatūrą. Vis dėlto per didelis prakaitavimas, arba hiperhidrozė, kai net permirksta drabužiai, o delnai nuolat drėgni, verčia jaustis nemaloniai.

Daugiausia prakaito liaukų yra ant padų, delnų ir pažastyse. Tų liaukų veikla ypač suaktyvėja brendimo laikotarpiu, kai kam gausus prakaitavimas nesiliauja net subrendus. Taip pat žinoma, kad šis nemalonus reiškinys gali būti paveldimas.

Kad nereikėtų jausti diskomforto dėl nemalonaus prakaito kvapo ir tamsių drėgnų dėmių ant drabužių, pirmiausia būtina dažniau maudytis po dušu ir iš karto po jo pažastis pasipurkšti antiperspirantu.

Dezodorantas nepagelbės, nes jo kvapiosios ir dezinfekuojamosios medžiagos tik pašalina prakaito kvapą, bet paties reiškinio nesustabdo. O antiperspirantuose esančios organinės aliuminio ir cinko druskos susiaurina prakaito liaukų latakus, todėl prakaito išsiskyrimas sumažėja net 20-40 proc. Tiesa, dermatologai įspėja, kad antiperspirantu pasipurškus visą kūną dėl prakaito liaukų užkimšimo galima pasijusti prastai, bet kai šia priemone paveikiamas tik nedidelis odos plotas, pavojaus sveikatai nebūna.

Jei paprastos priemonės gausaus prakaitavimo nesumažina, reikėtų pasitarti su specialistais, ką dar būtų galima padaryti.

Vienas iš būdų atsikratyti per gausaus prakaitavimo - botulino toksino injekcijos. Tam tikra preparato dozė sušvirkščiama po oda, dažniausiai į pažastis, ir sustabdo nervinių ląstelių galūnių, veikiančių prakaito liaukas, funkcionavimą.

Injekcijos poveikis trunka 6-12 mėnesių. Paskui procedūrą tenka kartoti. Deja, šis metodas dėl kai kurių šalutinių poveikių tinkamas ne visiems.

Vakarų Europos šalyse vis populiarėja jonoforezės procedūros naudojant botuliną, kai taikant pastovią elektros srovę šios medžiagos dalelių patenka į odą. Jonoforezė kartais atliekama ir naudojant psichotropines medžiagas.

Taip pat užsienio klinikose su hiperhidroze kovojama per operaciją išpjaunant odos sluoksnį su prakaito liaukomis arba perpjaunant prakaito liaukų latakų nervus.

Tai gana sudėtingi ir brangiai kainuojantys būdai, be to, ne visada veiksmingi.

Padidėjęs kūno plaukuotumas

Daug žmonių išgyvena dėl ne vietoje augančių plaukų. Jie gali želti ant veido, krūtų spenelių, pečių, apatinėjė pilvo dalyje, vidinėje šlaunų pusėje ir kt.

Kartais taip būna dėl genetinių priežasčių, bet dažniausiai per didelį plaukuotumą lemia hormonų disbalansas. Kai kuriais atvejais plaukų augimas nepageidaujamose vietose būna susijęs su kiaušidžių policistoze.

Smakras ir kitos vietos, kur plaukelių nedaug, gali būti pešiojamos pincetu. Gana veiksmingai plaukai šalinami vašku, jie atauga maždaug po poros trijų savaičių.

Gerų rezultatų sulaukiama šalinant plaukus elektros srove, t. y. elektrolizės būdu. Tokia epiliacija veiksminga, plaukai neatauga kelis mėnesius, bet yra skausminga ir ilgai trunkanti, kyla infekcijos pavojus.

Tuo tikslu naudojama ir fotoepiliacija - plaukų šalinimas intensyvia pulsine šviesa. Atliekamos kelios procedūros, beje, beveik nesukeliančios skausmo, bet jas vėl kartoti reikia gana greitai. Neilgalaikiu poveikiu pasižymi ir epiliacija lazeriu, nors ji atliekama greitai ir neskausmingai.

Norint ilgam atsikratyti augančių nepageidaujamose vietose plaukų prireikia nuo 3 iki 7 epiliacijos lazeriu seansų, tarp jų darant nuo vieno iki trijų mėnesių pertraukas. Tada glotnia oda galima džiaugtis kelerius metus, o ataugę plaukai paprastai būna daug šviesesni ir plonesni, taigi ne taip atkreipiantys aplinkinių dėmesį.

Kokį būdą pasirinkti, geriausia pasitarti su dermatologu. O kai kuriais atvejais gali prireikti ir endokrinologo konsultacijos. Jei šis specialistas nustatys, kad per didelio plaukuotumo priežastis - sutrikusi endokrininių liaukų veikla, gali būti paskirtas gydymas hormonų preparatais.

Meteorizmas

Dujų susidarymas virškinamajame trakte - nemalonus, bet visai natūralus ir sveikatai nekenksmingas reiškinys, atsirandantis dėl žarnyne esančių bakterijų ir nesuvirškinto maisto sąveikos.

Tiesa, meteorizmas gali būti ir vienas iš kurios nors ligos požymių, tad jei vargina dažnai, apie tai reikėtų pasakyti gydytojui.

Dujų kaupimąsi skatina ankštinės daržovės, kopūstai (baltagūžiai, žiediniai, brokoliai), razinos, vynuogės ir maistas, kuriame yra cukraus pakaitalų - aspartamo, fruktozės ir kt. Turintieji polinkį nuo maisto „išsipūsti" turėtų šių produktų vengti.

Valgyti ir gerti reikia neskubant, gerai sukramtant maistą, kuo rečiau troškulį malšinti saldžiais, prisotintais angliarūgštės gėrimais. Dujoms laisvai cirkuliuoti žarnyne trukdo ir ankšti, juosmenį ir pilvą veržiantys drabužiai.

Nemalonus kvapas iš burnos

Sužinoti, ar kvėpuojant iš burnos nesklinda nemalonus kvapas, galima paklausus kurio nors iš artimų žmonių arba atlikus paprastą testą: reikia lyžtelti vidinę riešo pusę visu - iki pat galiuko - liežuviu ir po kelių sekundžių pauostyti.

Dažniausia priežastis, dėl kurios iškvepiamas oras nėra gaivus, - dantenų ligos arba ant liežuvio susikaupusios bakterijos. Kartais dėl to gali būti kalti ir skrandžio, žarnyno arba plaučių veiklos sutrikimai.

Kad aplinkiniams netektų sukti nosies į šoną, reikia reguliariai lankytis pas odontologą ir dukart per metus jo paprašyti, kad nuvalytų nuo dantų apnašas. Du kartus per dieną būtina kruopščiai valytis ne tik dantis, bet ir liežuvį, pavalgius neužmiršti pasinaudoti specialiu siūlu arba krapštukais tarpdančiams valyti.

Jei kvapas iš burnos nemalonus, o dantys ir burnos ertmė sveiki, patartina pasikonsultuoti su gastroenterologu, gali prireikti ištirti skrandį ir žarnyną. Gydytojas rekomenduos dietą, kurios teks griežtai laikytis.

Veido paraudimas

Dažno veido paraudimo priežasčių būna įvairių, bet ši, rodos tokia nekalta ypatybė gali gerokai apsunkinti gyvenimą. Bet kokia proga raustantys žmonės jaučiasi nejaukiai bendraudami su aplinkiniais, o prieš kalbėdami didelei auditorijai patiria baimę.

Netikėtas veido, kaklo ir viršutinės krūtinės dalies paraudimas gali būti klimakterinio sindromo, rožinės arba alergijos požymis.

Raudonis ne taip vargins atsisakius labai karšto, rūkyto, aštraus skonio maisto, kavos, alkoholinių gėrimų, kaitinimosi saunoje, t. y. viso to, kas plečia kraujagysles.

Naudingi ir fiziniai bei kvėpavimo pratimai, kontrastinės vandens procedūros, darantys kraujagysles atsparesnes temperatūros pokyčiams.

Kilus įtarimų, kad sergama rožine, ypač jei yra ir kitų jos požymių - išryškėjusių kraujagyslių, spuogelių, odos nelygumų, būtina kreiptis į dermatologą arba neurologą, kad jis nustatytų diagnozę ir, jei reikia, paskirtų gydymą.

Nervinis tikas

Nevalingas raumenų trūkčiojimas - nervinis tikas - paprastai nėra rimtos ligos simptomas, dažniausiai jį sukelia refleksinis nervų ląstelių sudirginimas. Gali trūkčioti akių vokų arba veido raumenys, mirkčiojama, kartais daromos įvairios grimasos, kandžiojamos lūpos, linkčiojama galva ir pan.

Jei vargina tikas, reikia stengtis pakankamai miegoti, nepervargti ir vengti stresų, nes nuovargis ir nervinė įtampa besiskunžiančiojo nekontroliuojamais judesiais būklę dar labiau pablogina.

Šiam reiškiniui užtrukus ilgiau patartina kreiptis į gydytoją. Bet žinotina, kad vien vaistinių ir vitaminų preparatų neužteks. Teks laikytis organizmą stiprinančios dietos, grūdintis fiziškai, naudingos tokiais atvejais ir atpalaiduojamosios vonios, masažas, fizioterapijos procedūros.

Apsilankyti pas medikus ypač svarbu, jei, be vokų trūkčiojimo, kelia nerimą akių dirglumas, jautrumas šviesai, ašarojimas. Tai gali rodyti, kad sergama fokaline distonija, arba blefarospazmu. Progresuodama ši liga sukelia nemažų nepatogumų, tokių kaip nevalingas užsimerkimas, o tai trukdo skaityti, dirbti kai kuriuos darbus, ypač vairuoti automobilį, todėl ją reikia nustatyti kuo anksčiau.