To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Ką jūs darote?...

- Ką jūs darote? Reikėjo ištraukti visai ne tą dantį!
- Nusiraminkite, sinjore, pamažu ir prie jo prieisiu.

  • Moterims, vyresnėms nei 35 metai, rekomenduojama reguliariai tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio. Šią sunkią ligą galima lengvai išgydyti, nustačius pradinėse stadijose.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Moterims po menopauzės ant viršutinės lūpos ir smakro gali imti augti ilgesni plaukai, kadangi padaugėja androgenų ir sumažėja estrogenų kiekis kraujyje.

Kauniečiai patenka tarp labiausiai širdies sveikata besirūpinančių lietuvių

Kas antras Kauno apskrities gyventojas supranta pulso reikšmę žmogaus sveikatai bei imasi priemonių tankiam pulsui nuraminti. Pagal šį rodiklį kauniečiai patenka tarp labiausiai savo širdies sveikata besirūpinančių lietuvių. Tai buvo nustatyta specialaus tyrimo metu, vertinant šalies gyventojų žinias apie pagrindinius širdies ligų rizikos veiksnius - kraujospūdį ir pulsą. Šią apklausą inicijavo Lietuvos širdies asociacija kartu su farmacijos kompanija „AstraZeneca Lietuva", o atliko rinkos tyrimų kompanija RAIT.

„Kartu su Lietuvos širdies asociacija ypatingą dėmesį skiriame širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, nes dabar būtent šios ligos kelia didžiausią grėsmę lietuvių gyvybėms. Todėl atidžiai stebime tiek visos šalies, tiek atskirų regionų sergamumo tendencijas bei rūpinamės gyventojų švietimu. Džiugu, kad dažnas kaunietis seka ne tik savo kraujo spaudimą, bet ir pulsą, kuris yra vienas pagrindinių širdies sveikatos rodiklių. Tikimės, kad situacija išliks nepakitusi ar net gerės, o tiek laikinosios sostinės, tiek visos Lietuvos gyventojai supras, kad širdies sveikata yra jų pačių rankose", - teigia „AstraZeneca Lietuva" vadovas Saulius Šabūnas.

Turint padidėjusį kraujo spaudimą, kuo lėtesnis yra širdies pulsas, tuo geriau žmogaus sveikatai. Kauno apskrities gyventojų apklausos duomenimis, ši apskritis užima trečią vietą Lietuvoje pagal gyventojų skaičių, kurie niekada nesimatavo savo kraujospūdžio. Taip teigė 18 proc. apklaustų kauniečių. Ketvirtadalis Kauno apskrities gyventojų nurodė turintys padidintą kraujospūdį, t.y. daugiau kaip 140/90 mmHG (gyvsidabrio stulpeliai milimetrais).

Vidutinis kauniečių širdies dūžių skaičius per minutę (pulsas) ramybės būsenoje, pailsėjus 15 min., siekia 71 kartą. Optimalus pulsas, turint padidintą kraujo spaudimą, turi būti apie 60 kartų per minutę, nuo šios ribos pulsui dažnėjant didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei mirties rizika. Beveik ketvirtadalis - 24 proc. - apklaustų kauniečių teigia, kad apskritai niekada nėra matavęsi savo pulso. Šie rodikliai rodo, kad kauniečiams ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į šiuos abu rizikos faktorius - padidėjusį kraujo spaudimą ir dažną pulsą.

Pagrindinė priežastis, skatinanti Kauno apskrities gyventojus atkreipti dėmesį ne tik į kraujo spaudimą, bet ir į pulsą - jaučiamas padažnėjęs širdies plakimas - taip teigė daugiau nei trečdalis, t.y. 35 proc. apklaustųjų. Tyrimas parodė, kad tai yra ir populiariausia priežastis atkreipianti gyventojų dėmesį į pulsą visoje Lietuvoje. Kita vertus, pakankamai didėlė kauniečių dalis vis dar nesurūpina savo pulsu ir visai neatkreipia į jį dėmesio - taip teigė 34 proc. apklaustų Kauno gyventojų.

Populiariausias tarp kauniečių pulso reguliavimo būdas - nusiraminti - taip sakė trys iš dešimties apklaustųjų. 23 proc. Kauno gyventojų mano, kad jo pulsas yra normalus ir nekelia jokių rūpesčių. Tačiau net 24 proc. kauniečių, esant tankiam pulsui, nesiima jokių priemonių. 15 proc. apklaustųjų naudoja specialius pulsą retinančius vaistus.

Minėtas tyrimas taip pat parodė, kad mažiausiai dėmesio savo kraujospūdžiui ir pulsui šalyje skiria Tauragės gyventojai, todėl jie labiausiai rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Šioje apskrityje yra didžiausias skaičius žmonių, niekada nesimatavusių kraujospūdžio - trys iš dešimties - bei pulso - daugiau nei pusė, t.y. 52 proc., gyventojų. O atidžiausiai šalyje savo širdimi rūpinasi šiauliečiai - 21 proc. apklaustųjų kraujospūdį matuoja kelis kartus per savaitę, o pulsą - 18 proc.

Tyrimas atskleidė ir bendrą neigiamą visos šalies tendenciją - net 16 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių apskritai nėra matavę kraujospūdžio: nei patys, nei medicinos įstaigoje. O pulso niekada nesitikrino kiek daugiau nei ketvirtadalis gyventojų - 27 proc.

Lietuvos gyventojai ypač mažai dėmesio skiria pulsui - jį nuolat stebi tik 5 proc., o niekada neatkreipia dėmesio net 42 proc. lietuvių, kai kraujospūdį bent kartą ar keletą kartų gyvenime yra matavę net 18 proc. lietuvių. Labiausiai kraujo spaudimu ir pulsu derėtų susirūpinti Klaipėdos, Tauragės bei Utenos apskričių gyventojams.

Tyrimo, vykusio 2009 m. birželį, metu buvo reprezentatyviai apklausti 1032 15-74 metų respondentai iš visų Lietuvos apskričių, tarp jų - 208 gyventojai iš Kauno apskrities.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai