Kaip kovoti su pelėsiu?

Įprasta manyti, kad pelėsis labiausiai kenkia būstui - darko apdailą, mažina konstrukcijų atsparumą. Bet mokslininkų tyrimai rodo, jog įvairūs pelėsiniai grybai, arba mikromicetai, labiau kenkia žmogaus sveikatai nei pastatams.

Anot Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistų, augdami jie išskiria nuodingas lakias medžiagas - mikotoksinus. Mikotoksinais prisotintu oru galima įkvėpti visą „puokštę" ligų.

Pelėsių išskiriami mikotoksinai veikia nervų sistemą, smegenų ląsteles, gali sukelti alergines ligas, turi kancerogeninių savybių.

Pelėsių augimą lemia trys faktoriai: temperatūra, maisto medžiagos ir drėgmė. Pelėsiai gali augti ant įvairių medžiagų: medžio, faneros, popieriaus, kartono, sienų apmušalų, tinko, sintetinių medžiagų, plastiko, silikono, dažų ir lako, odos ir kt. Pelėsiai gali augti net ant cementinių ar betoninių grindų ir sienų. Esant minimaliai drėgmei ( apie 80 proc. santykinės drėgmės) pelėsiai auga net ant medžiagų, kurios nėra jų maisto šaltinis (pvz.: ant stiklo) ir paima maistą iš dulkių, kurios nusėda ant paviršių. Idealios sąlygos pelėsiams augti susidaro tada, kai ant paviršių kondensuojasi drėgmė.

Pelėsiai dauginasi sporomis. Sporos sklinda oru. Priklausomai nuo jų dydžio ir formos, jos gali pasilikti ore kelias valandas arba dienas. Maži sporų kiekiai yra nepavojingi. Tačiau jų ilgalaikis poveikis gali sukelti alergines reakcijas ir kitas sveikatos problemas, ypač tiems, kurių padidėjęs jautrumas. Kai kurie tipai pelėsių, taip vadinami toksiški pelėsiai, išskiria mikotoksinų nuodus, todėl dažnai žmonėms užsikiša nosis, jie čiaudi, juos kankina rinitas, astma, galvos skausmas, karštinė ir viduriavimas. Asmenys su pažeista ar silpna imunine sistema (kūdikiai, ligoniai, vyresni žmonės ir kt.) gali susirgti rimta plaučių liga - mikoze.

Būste daugėjant drėgmės ir mažėjant natūralios šviesos, grybą lengviau pastebėti: dažniausiai jis tarpsta vonioje, virtuvėje, ant lauko sienų. Iš pradžių tamsios dėmės išmargina tik nedidelius plotelius, vėliau, jei sąlygos palankios, kolonijos plečiasi. Smarkiai pelėsių apniktame būste grybas įsimeta ir į drabužius, avalynę, baldus. Grybas spartina visų medžiagų irimą.

Pelėsinis grybas minta angliavandeniais, kurių yra medienoje, celiuliozės gaminiuose (tapetai), dažuose (sudedamosios dalys), naminių augalų dirvoje ir pan. Sintetinės grindų dangos, oda ir klijai gali pasidengti kenksmingu pelėsiniu grybu.

Didelis pelėsių paplitimas kambariams suteikia specifinį kvapą. Tam, kad būtų išvengta sveikatos problemų ir pastato pakenkimų, būtina tinkama vandens izoliacija drėgnose patalpose. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja Viktorija Buzytė sako, kad žmogaus sveikatai pavojingi ne patys grybai, o jiems augant išsiskiriantys toksinai, kurie kenkia žmogaus nervų, imuninei sistemai, smegenų ląstelėms. Jei toksinių ar pavojingų mikroorganizmų koncentracija didelė, pati artimiausia gyvenama aplinka gali tapti viena iš sunkių ligų, tokių kaip alergija, bronchinė astma, kvėpavimo takų uždegimas, priežasčių. Kai kurie toksinai gali turėti kancerogeninių savybių ir paveikti žmogaus organizmą kaip vėžys. Pelėsio sukeltomis ligomis gali susirgti visa šeima.

Pelėsis neigiamai veikia ne tik kvėpavimo takus. Su maistu jis gali pakliūti į žarnyną ir kenkti virškinimo sistemai. Žodžiu, pelėsio žmogaus gyvenamojoje aplinkoje neturėtų būti, nes jis - papildomas organizmo teršalas.

Netinkamai naudojamos medžiagos gali sukelti trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį sveikatai. Trumpalaikis poveikis dažniausiai pasireiškia galvos skausmais, nerviniu dirglumu, akių ašarojimu, odos perštėjimu, viršutinių kvėpavimo takų dirginimu ir pan. Pakeitus aplinką ar baigus remonto darbus, paprastai šie požymiai dingsta. Kur kas pavojingesnis ilgalaikis kenksmingų apdailos medžiagų poveikis sveikatai - silpsta imuninė sistema, vystosi onkologinės ligos, galimi nervų sistemos pažeidimai. Labiausiai pažeidžiamos žmonių grupės - mažamečiai vaikai ir pagyvenę bei ligoti žmonės, kadangi jie daugiausia laiko praleidžia buityje, o jų imunitetas jautriausias.

Dažniausiai ir greičiausiai alergija pasireiškia turintiems paveldimą polinkį žmonėms. Labai skirtinga gali būti ir trukmė, per kurią pasireiškia alergija į vieną ar kitą alergeną - vieniems žmonėms tai gali trukti keletą metų, o kitiems pasireiškia staigi alerginė reakcija. Kai kuriems žmonėms kartais pasireiškia trumpos epizodinės alerginės reakcijos, kitiems organizmas stipriai ir ilgam pasidaro jautrus. Todėl alergenų gyvenamosiose patalpose būtina kiek įmanoma vengti - nenaudoti polimerinių gaminių, ypač sintetinės minkštos grindų dangos (tai dulkių - alergenų talpyklos), pasirūpinti kasdieniu drėgnu patalpų valymu, efektyvia ventiliacija. Bet kokiu atveju reikia prisiminti, kad labai svarbu stiprinti organizmo imunitetą.

Viktorija Buzytė sako, kad dažniausia pelėsių atsiradimo priežastis - nepakankamai vėdinamos patalpos. Pelėsis susidaro ant sienų, prie kurių prispausti baldai, kur sunkiai praeina oras: ant sienų, lubų, aplink langus. Jeigu patalpas vėdinate kasdien, gali būti, kad drėgmė patenka iš lauko pusės: dėl neteisingo skardinimo, netvarkingų lietvamzdžių, dėl nesandarių siūlių ar sienos konstrukcijų defektų, nepakankamos išorinių sienų varžos.

Kad visam laikui atsikratytumėte pelėsių, reikia pašalinti jų atsiradimo priežastį - kondensacinę drėgmę. Pelėsiai veisiasi dėl per didelės drėgmės patalpose. Drėgmė bute atsiranda, nes laistomos gėlės (jų namuose nerekomenduojama auginti pernelyg daug), skalbiama, džiovinama, gaminamas maistas, galiausiai - kvėpuojama. Daugelyje butų drėgmė padidėja senus medinius langus pakeitus plastikiniais, be ventiliacijos.

Pirmas žingsnis kovoje su pelėsiais - nustatyti jų atsiradimo vietas. Charakteringi požymiai - pelėsių kvapas, ar dėmės ant sienų, lubų ar įrengimų. Pelėsių naikinimo priemonės negali sustabdyti jų augimą labai ilgam laikotarpiui. Jie anksčiau ar vėliau vis tiek atsinaujina.

Šias problemas galima išspręsti sutvarkius stogus ir plyšius, sureguliavus šildymą ir ventiliaciją ir tuo pačiu pašalinus idealias sąlygas pelėsiams augti.

Namų sąlygomis dažniausiai rekomenduojama pelėsių naikinimui naudoti actą. Tačiau actą dažnai neutralizuoja kalkės, kurių yra sienų ir lubų medžiagose. Alkoholis ir chloro produktai taip pat nepadeda.

Fungicidai - labai efektyvus sprendimas naikinant pelėsius. Tačiau jie turi toksiškų medžiagų, kurios gali sukelti pavojų sveikatai, jei bus naudojami patalpų viduje ilgą laiką.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistė pataria, patalpas vėdinti keletą kartų per dieną, ypač virtuvę, dar geriau - keletą kartų per kelias valandas. Kad nepelytų vonios sienos ir lubos, patartina nakčiai palikti praviras vonios duris, kad iš patalpos išsisklaidytų garai ir šiluma.

Kai lauko oro temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių šalčio, geriausia vėdinti trumpai, bet nebijoti langus atverti plačiau. Taip veiksmingiau sumažinsite santykinį patalpų oro drėgnumą.

Kovojant su pelėsiais svarbu nekaitalioti kambario temperatūros, jei lauko temperatūra nesikeičia. Staigūs temperatūros pokyčiai patalpose padidina santykinį oro drėgnumą, o drėgmė - puiki terpė pelėsiams.