Mitai apie patalpų mikroklimatą

Egzistuoja daugybę mitų apie tai, kaip patalpų mikroklimatas veikia žmogaus sveikatą. Štai keletas jų.

Mitas.
Dėl šiuolaikinių priemonių valymo efektyvumo mes vis rečiau liečiamės prie bet kokių nešvarumų ir todėl tampame jautresni purvui ir dulkėms.

Faktas.
Tai nereiškia, kad šiandien mes valome geriau nei vakar. Be to, jautresni dulkėmis netampame, jei jomis nekvėpuojame.
Patalpų valymas yra labai svarbus gerai žmogaus savijautai, ypač tiems žmonėms, kurie kenčia nuo alerginių susirgimų. Įrodyta, kad žmonės, sergantis bronchine astma, blogiau jaučiasi patalpose, kuriose yra daug dulkes kaupiančių ir sunkiai valomų interjero detalių.

Mitas.
Jei jaučiami tokie simptomai, kaip akių perštėjimas, lūpų džiuvimas, sausumas gerklėje ir nosyje, reiškia patalpoje oras yra sausas.

Faktas.
Žmogui sunku nustatyti oro drėgnumą vien tik savo pojūčiais. Tokie jutimai, kuriuos dažniausiai vertiname kaip sauso oro ženklus, gali būti sukeliami ir ore esančių dulkių arba kitų nešvarumų. Sausumo įspūdis gali kilti ir dėl to, kad patalpoje paprasčiausiai per šilta. Tokiu atveju pats paprasčiausias sprendimas - keliais laipsniais sumažinti temperatūrą.

Mitas.
Šildomų patalpų orą reikia papildomai drėkinti, nes gerai savijautai palaikyti reikia, kad patalpoje būtų apie 40 proc. oro drėgnumas.

Faktas.
Padidinti santykinį oro drėgnumą galima drėkintuvo pagalba, tačiau oro drėgmė patalpose ir be jo dažniausiai siekia 45 proc. Papildomas drėkinimas gali įtakoti pelėsio atsiradimą ir paplitimą bei aktyvų naminių erkučių dauginimąsi.

Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" nurodyta, kad santykinė oro drėgmė patalpoje šaltuoju metų laikotarpiu turėtų būti 35-60 proc., šiltuoju - 35-65 proc.

Šiaurinėje Švedijoje didesniąją metų dalį oro drėgnumas patalpose būna gerokai mažesnis už nurodytąjį, tačiau, kaip rodo tyrimai, jokių sveikatos problemų tai nesukelia. Dažniausiai problemos atsiranda tada, kai drėgnumas padidėja. Tyrimai patvirtino tiesioginę priklausomybė tarp oro drėgnumo ir alerginių susirgimų paūmėjimo.

Mitas.
Žiemą kambarius reikia vėdinti kuo rečiau, kad neatvėstų patalpos ir neperšaltumėme.

Faktas.
Patalpas reikia vėdinti nepriklausomai nuo sezono. Kai lauko oro temperatūra žemesnė kaip -10˚C laipsnių, rekomenduojama patalpas kelis kartus per dieną vėdinti trumpai (iki 10 min.) ir intensyviai, t.y. plačiau atidarant langus ir sudarant skersvėjį. Tokiu būdu vėdinamų patalpų paviršiai nespėja taip stipriai atvėsti. Dažniau vėdinti reikia virtuvę, vonią, tualetą, skalbyklą ar patalpą kur skalbiami ir džiovinami skalbiniai, palėpę, rūsį.

Mitas.
Žiemą kambarius reikia vėdinti kuo rečiau, kad neatvėstų patalpos ir neperšaltumėme.

Faktas.
Per daug šiltose patalpose mažėja darbingumas, blogėja savijauta, neretai vargina galvos skausmai. Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 nurodyta, kad patalpų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 18-22˚C. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad patalpoje, kurioje miegama, oro temperatūra gali būti 2-3 laipsniais žemesnė, nes vėsus ir grynas oras leidžia geriau išsimiegoti. Patalpose, kuriose intensyviai dirbama (pavyzdžiui, virtuvėje) taip pat rekomenduojama palaikyti bent 2 laipsniais žemesnę temperatūrą nei kitose gyvenamosiose patalpose, bet ne aukštesnę nei 23˚C.