Gyvenimo greitkelyje – miokardo infarktas

Kasmet Lietuvoje miokardo infarktas ištinka daugiau nei pusę tūkstančio gyventojų. Ligos priežastys slypi neteisingai pasirinktame gyvenimo būde. "Daugumos gyvenimo būdas nėra orientuotas į sveikatą", - sako gydytojai kardiologai, kuriems pritaria ir miokardą patyrę žmonės.

Gyvenimo būdą tenka keisti

Su miokardo infarktu ponas Romas Kelpšas "draugauja" jau ketverius metus. "Kaip visada į darbą atėjau prieš aštuntą ir ruošiausi sutraukti dūmą, - pirmąją pažinties su liga dieną mena ponas Romas. - Vos tik užtraukęs porą dūmų pajutau, jog viskas nuo manęs tolsta. Laimė, kad buvau tarp žmonių, tad ištikus miokardo infarktui nelikau be pagalbos. Vėliau sužinojau, jog dar prieš netenkant sąmonės susiėmęs už krūtinės vis kartojau, kad labai skauda, bet to neprisimenu."

Greitosios pagalbos ekipažas nelaimės ištiktą vyriškį skubiai nugabeno į priėmimo skyrių, kur nedelsiant buvo atliktas širdies kraujagyslių zondavimas, o kraujagyslių sienelės išplėstos vadinamaisiais stentais - metaliniais tinkleliais. "Kur tik einu, visur širdyje nešuosi porą svetimkūnių, likusių po zondavimo procedūros, - šmaikštauja vyriškis tvirtindamas, jog jam apmąstyti savo gyvenimą užtekę savaitės. Iki infarkto tvirtindavęs esantis visiškai sveikas, bet vėliau supratęs, jog liga jam retkarčiais siuntė įspėjimus, į kurios jis paprasčiausiai nekreipdavęs dėmesio. Vis paskaudėdavę krūtinę arba staigus skausmas imdavęs veržti galvą, netikėtai apnikdavęs silpnumo jausmas, tačiau visą blogos savijautos kaltę ponas Romas suversdavęs savo nenugalimam pomėgiui parūkyti. "Ai, matyt, plaučiai streikuoja prieš dūmą - numodavau ranka", - atvirauja pašnekovas.

Po pusmečio vyriškis grįžo į darbą - sumažino darbų krūvį, sulėtino savo gyvenimo tempą. "Ypatingo režimo nesilaikau, tačiau negulinėju dienomis ir nesiteisinu savo silpna širdimi. Reikia judėti, bet svarbiausia nepervargti. Širdelė turi jausti pakankamą fizinį krūvį, todėl įsiklausydamas į savo širdies plakimą minu dviratį, pabėgioju, ėmiau daugiau dėmesio skirti maistui - valgau daug daržovių, neignoruoju kruopų. Vietoj seniau mėgtos riebios mėsos renkuosi liesą, o lašinukus valgau ne bryzais, bet mažais gabaliukais tik pasiskanaudamas. Sekdamas savo sveikatą, geriu vaistus nuo kraujo spaudimo, cholesterolio, per dažno širdies ritmo. Kol laikausi medikų nurodymų, atrodo, jokių problemų neturiu", - sako ponas Romas.

Vyriškis džiaugiasi, jog nerūko jau ketverius metus. "Ištiktas miokardo infarkto tris paras praleidau reanimacijoje, dvi - kardiologijos skyriaus palatoje, grįžęs namo dar dvi paras gulėjau savo lovoje, - skaičiuoja ponas Romas. - Pamaniau - jeigu septynias paras ištempiau be cigaretės, tai kam pradėti vėl viską nuo pradžių?"

"Ar nepasigendate dūmo?" - klausiu. "Ką Jūs! Naktimis sapnuoju, kad rūkau su draugais. Kitaip ir būti negali - juk prarūkiau 45-erius metus. Kad Jūs žinotumėt, kaip kvepia svetimas dūmas!" - atsidūsta vyriškis ir tuoj pat priduria, jog nieko čia keisto. Draugas nerūko jau 25-erius metus, o vis dar negali ramiai praeiti pro rūkantįjį.

Lyg perkūnas iš giedro dangaus

Širdies raumenį, vadinamąjį miokardą, maitina ir deguonimi aprūpina koronarinės, t. y. vainikinės arterijos. Dažniausiai miokardo infarktas ištinka dėl vainikinės arterijos užkimšimo trombu, kuris formuojasi išopėjus aterosklerozinei plokštelei. Kai nesveika kraujagyslė susiaurėjimo vietoje užkemšama trombu, tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, ampiršta ir liaujasi dirbusi. Kai trombas nedidelis ir užkemša tik dalį kraujagyslės, žmogų ištinka negilus miokardo infarktas. Trombui visiškai užkimšus koronarinę kraujagyslę, įvyksta gilus širdies infarktas.

Anot gydytojo kardiologo Roberto Mažutavičiaus, miokardo infarktas gali ištikti iki tol iš pažiūros visiškai sveiką žmogų. Tai klastinga ir labai pavojinga liga, galinti netikėtai užklupti ir pakirsti net pačius stipriausius. "Neretai stebimės, jog mirė jaunas niekuo nesiskundęs žmogus ir tik po skrodimo paaiškėjo, kad jis sirgo miokardo infarktu, - dalijasi patirtimi kardiologas. - Ne visi pajunta artėjantį miokardo infarktą, tačiau vėliau dažnas mena kaskart vis dažniau pasireiškusius krūtinės anginai būdingus simptomus, skundžiasi, jog tekdavę ne kartą sustoti pailsėti lipant į penktą aukštą, nos anksčiau be atodūsio į jį užlipdavę. Šie nusiskundimai patvirtina, jog liga vystėsi palaipsniui, tačiau žmogus į jos požymius nekreipęs dėmesio, todėl ir nėjęs pasitikrinti sveikatos. Ligos simptomus išaiškinti padeda širdies krūvio kardiograma."

Sąlygoja nesveiki įpročiai

Širdies ir kraujagyslių ligas skatina mažas fizinis aktyvumas, stresas, neracionali mityba, žalingi įpročiai, o ypač rūkymas bei nesaikingas alkoholio vartojimas.
"Anksčiau gyvenimas plaukė ramesniu tempu, todėl žmonės daugiau dėmesio skirdavo savo sveikatai. Dabar žmonės nuolat skuba, vadinasi, gyvena patirdami stresą ir neturi laiko tinkamai pasirūpinti savo mityba. Daugelį neigiamai veikia ekonominė šalies situacija, tad ligoniai, taupydami savo sveikatos sąskaita, vaistams skiria vis mažiau lėšų. Jaunas dažniau griebiasi cigaretės", - pasakoja medikas.

Miokardo infarkto rizika rūkantiems vyrams padidėja tris, moterims - penkis kartus. Rūkančioms moterims, kurios vartoja kontraceptikus, miokardo infarkto rizika padidėja iki 20 kartų. Jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų rūkymas laikomas vienu svarbiausių jų ankstyvos mirties nuo miokardo infarkto veiksnių, tačiau netgi pažvelgę mirčiai į akis ne visi atranda ryžto mesti rūkyti.

"Praeina ūmios ligos etapas, žiūrėk, žmogus vėl griebiasi seno įpročio, tačiau dauguma ligonių supranta, jog rūkymas kenkia ne tik sveikatai, bet ir piniginei", - sako gydytojas ir mena atvejį, kai ligonis atsisakė cigaretės gulėdamas toje pačioje palatoje su ligoniu, kuriam buvo išoperuotas gerklų vėžys, išsivystęs dėl rūkymo, tačiau po metų atsidūręs kardiologijos skyriuje prisipažino neatsilaikęs pagundai iš naujo užtraukti dūmą.

"Mesti rūkyti verta bet kokio amžiaus, - pataria medikas. - Net metus gana vėlai, pailgėja gyvenimo trukmė."

Delsimas kainuoja sveikatą

Prieš pat įvykstant miokardo infarktui išryškėja priešinfarktinės būklės požymis - sunkumu, gniaužimu, smaugimu, veržimu ar ankštumu krūtinėje pasireiškiantis priepuolinis skausmas. Medikas sako, jog iš pradžių retai pacientai šį pojūtį pavadina skausmu. Kartais skausmas jaučiamas tik kairėje rankoje arba kakle, vėliau jis gali plisti į žandikaulį, nugarą, kairės mentės bei tarpumentės sritį, retesniais atvejais - į dešinę ranką, duobutę po krūtinkauliu, dantis, pakaušį. Skausmas gali trukti nuo 20 min. iki kelių valandų. Laiku nesuskubus atverti kraujagyslės krešulį tirpdančiais vaistais arba nespėjus jos praplėsti specialiu balionėliu kateteriu, miokardo infarktas gali baigtis mirtimi arba toje vietoje lieka širdies raumens randas, todėl širdis išsiplečia ir išsivysto jos nepakankamumas.

Daugiau nei du trečdaliai ligonių po patirto miokardo infarkto išgyvena, tačiau jiems būtina ilgalaikė priežiūra ir gydymas. "Kuo greičiau atsinaujina širdies kraujotaka, tuo miokardo infarkto padariniai būna švelnesni. Negilaus miokardo infarktu sirgusio paciento reabilitacija, po kurios jis gali grįžti į darbą, trunka nuo vieno iki keturių mėnesių. Esant giliam miokardo infarktui, reabilitacinis laikotarpis gali tęstis penkerius metus. Deja, žmogus lieka nedarbingas visą gyvenimą", - sako kardiologas. Reabilitacijos tikslas - šalinti rizikos faktorius, gerinti psichologinę būklę, grąžinti prarastą darbingumą, gerinti gyvenimo kokybę. Reabilitacijos programos sudaromos kiekvienam ligoniui individualiai, atsižvelgiant į jo ligos fazę.

Liga gydoma tik ligoninėje

"Miokardo infarktas gydomas moderniomis priemonėmis, tad laiku atvykusį į ligoninę ligonį pavyksta išgelbėti, - sako kardiologas. - Jeigu ligonis atvyksta per pirmąsias 6 val. nuo miokardo infarkto pradžios, atliekamas širdies kraujagyslių zondavimas - išplečiamos susiaurėjusios ar krešuliu užsikimšusios širdies arterijų venos. Dažnai, kai aterosklerozinė plokštelė būna labai kieta ir tos vietos su balionu išplėsti nepavyksta, į širdies kraujagyslę įstatomas specialus tinklelio pavidalo vamzdelis plėtiklis - stentas, kuris ten ir paliekamas." Po infarkto būtina kruopščiai laikytis visų gydytojo skirtų rekomendacijų.

Nesigydant liga linkusi kartotis, ypač jeigu sergama cukriniu diabetu. Miokardo infarkto pasikartojimo tikimybė priklauso nuo paciento drausmės, taisyklingo ir labai tikslaus vaistų vartojimo bei nuo širdies kraujagyslių būklės. Kiekvieno kito infarkto atveju pažeidžiamos vis naujos kraujagyslės, vargina krūtinės angina, vis labiau gresia staigi mirtis. Užleidus ligą, neapsieinama be sudėtingų, brangiai kainuojančių procedūrų bei sunkių operacijų, po kurių žmogus visą gyvenimą turi naudoti vaistus.

Nuo miokardo infarkto galima pabėgti

Nors kai kurių miokardo infarkto rizikos veiksnių, pavyzdžiui, didėjančio amžiaus arba paveldimumo išvengti negalime, tačiau kardiologas tvirtina, jog miokardo infarktas yra viena iš tų ligų, nuo kurių neretai galima apsisaugoti.

"Daugelį rizikos veiksnių galime paveikti tinkamai gydydami arterinį kraujospūdį, cukrinį diabetą, atsisakę cigaretės, vengdami antsvorio, mažindami cholesterolio kiekį kraujyje, propaguodami fizinį aktyvumą bei judrų gyvenimo būdą", - tvirtina kardiologas.

Dažniausiai miokardo infarktą sukelia širdį maitinančių kraujagyslių aterosklerozė. Kraujagyslės siaurėja viduje kaupiantis riebalinėms medžiagoms. Tai, anot mediko, vyksta iš lėto per daugelį metų. Jeigu arterija per daug susiaurėjusi, kraujui sunku pratekėti, todėl tos kūno dalys, kurios turėtų būti aprūpintos krauju ir deguonimi, pradeda "badauti". Smulkios kraujagyslės taip pat nukenčia, nes pažeidžiamas jų vidinis sluoksnis - endotelis. Jo pažeidimas yra daugelio širdies ir kraujagyslių ligų "paleidimo mechanizmas".

"Būtina laikytis mažai kaloringos dietos ir nepamiršti fizinio aktyvumo", - primena kardiologas. Deja, šiuolaikinis žmogus vis mažiau juda ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu. Fizinis aktyvumas ypač svarbus kontroliuojant kūno svorį, nes energijos kiekis paverčiamas riebalais ir kaupiamas organizme. Kad taip nenutiktų, reikia pasirinkti prieinamiausią ir labiausiai malonumą teikiančią fizinio aktyvumo formą: važiuoti dviračiu, pabėgioti ir pan.

Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų bei įtampos. Sumažinti sveikatai keliamą neigiamų pasekmių pavojų galima padidinus organizmo atsparumą stresui. "Natūraliausias būdas sudeginti streso metu organizme susikaupusias kenksmingas medžiagas - fizinė veikla", - sako medikas.

"Būtų idealu mesti rūkyti, nes rūkymas yra svarbiausias širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys", - perspėja geros sveikatos savo pacientams pavyzdys kardiologas, kažkada jaunystėje iš smalsumo užtraukęs dūmą, tačiau nepajutęs malonumo ir daugiau niekada nesižavėjęs cigarete. Tabako dūmuose esantis nikotinas sutraukia smulkias kraujagysles, todėl pablogina jų sienelių mitybą bei skatina aterosklerozės vystymąsi. Smalkės, sudarydamos stabilų junginį su hemoglobinu, pablogina deguonies apykaitą. Tabako dūmuose esantis nikotinas, veikdamas nervų sistemą, sutraukia periferines kraujagysles, padažnina pulsą ir padidina arterinį kraujospūdį, kuris per daugelį metų pažeidžia kraujagysles.

Dviračių mieste mažai dviratininkų

Fizinis aktyvumas yra gyvenimo būdas, mažinantis rizikos veiksnius, keliančius pavojų susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Lietuvos širdies asociacijos Šiaulių skyriaus pirmininkė, intervencinė kardiologė Aušra Dambrauskaitė sako, jog nors ir esame priversti nuolat skubėti, tačiau judame per mažai. Anot medikės, Šiauliai nuo seno garsėja kaip dviračių miestas, tačiau dviratininkų jame ne tiek jau daug.

"Mieste turime įrengtus dviračių takus, bėda, kad jų kokybė kasmet vis prastėja. Būtų daugiau norinčiųjų jais važinėti, jeigu takai būtų patogūs ir dviratininkui nereikėtų sukti galvos, kaip reikės įveikti juose pasitaikančias kliūtis. Važiuojant dviračiu iš miesto Bubių link, tenka kirsti keturių juostų kelią. Toks maršrutas nėra saugus, ypač jeigu kartu važiuoja mažamečiai vaikai. Sunku jausti malonumą važiuojant dviračių taku Ginkūnų kapinių link, kadangi takas seniai prašyte prašosi sutvarkomas. Manau, nesuklysiu sakydama, jog dažnas šiaulietis mielai sutiktų pasigrožėti Kurtuvėnų regioniniu parku, jei į jį vingiuotų nepriekaištingai saugus dviračių takas. Ne ką mažesnės problemos ir miesto centre. Nors šaligatviai ir padalyti į dvi dalis, pėstieji retai kada eina tik jiems skirta šaligatvio puse, tad dviratininkui tenka išties labai nelengva dalia - jis turi būti budrus saugodamasis ne tik pėsčiųjų, bet ir aplink zujančių mašinų. Šios problemos sulaiko daugelį norinčiųjų pradėti važinėti dviračiais, t. y. tapti fiziškai aktyviems", - sako kardiologė.