Kardiologai skambina pavojaus varpais

Dviejų pastarųjų dešimtmečių statistikos duomenimis nuo pirmojo miokardo infarkto mirė daugiau nei kas trečias 25-64 m. amžiaus vyras (34,9 proc.) ir daugiau nei kas ketvirta moteris (27,8 proc.). Tos pačios amžiaus grupės ligonių, sirgusių pakartotinu miokardo infarktu, vidutinis vyrų mirštamumo rodiklis buvo 47,1 proc., moterų - 37,7 proc. Nepaisant gerėjančios diagnostikos ir gydymo, Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas bei Kardiologijos instituto direktorius profesorius Rimantas Benetis įsitikinęs, kad gilėjanti ekonominė krizė ir didėjantis nedarbas yra širdies infarktą provokuojantys faktoriai, todėl sergamumas gali dar labiau padidėti.

Praėjusiais metais Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje buvo atlikta 1023 širdies operacijos. Pačios sudėtingiausios iš jų patikimos Klinikos vadovui kardiochirurgijos virtuozui profesoriui Rimantui Benečiui. Per trejus pastaruosius metus jis atliko 571 sudėtingą širdies operaciją dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis. "Chirurginis gydymo metodas yra agresyvus, traumuojantis, keliantis nemažą riziką, tačiau neretai ji yra mažesnė nei gydymas vaistais", - remdamasis statistikos duomenimis apibendrina profesorius Rimantas Benetis.

Neretai chirurginis širdies ligų gydymo būdas būna vienintelis, juolab svarbu jį pritaikyti nedelsiant, nepavėluoti. Širdies ir kraujagyslių ligos nesukelia ilgalaikio skausmo, nuo jų mirštama staiga. Suomijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, JAV sergamumo širdies infarktu ir mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodikliai mažėja, bet Rytų Europos šalyse tokių tendencijų dar nėra. Nuo 1971 m. Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos mokslininkai analizuoja kauniečių sergamumą ir mirštamumą nuo miokardo infarkto.

„Tyrimo metodika pagrįsta Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų rekomendacijomis. Pagal ją kartotinės miokardo infarkto atakos tam pačiam asmeniui, įvykusios per pirmąsias 28 paras nuo ligos pradžios, buvo vertintos kaip vienas miokardo infarkto atvejis. Šie atvejai buvo vertinti kaip mirtini, jei ligonis miršta per pirmąsias 28 paras nuo ligos pradžios", - paaiškino Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos vedėjas profesorius Abdonas Tamošiūnas.

Vadovaujantis šia metodika nustatyta, kad 1983-2005 metais Kauno 25-64 metų vyrų vidutinis sergamumo pirmuoju miokardo infarktu rodiklis buvo 286,1, moterų - 69,2 iš 100 tūkst. gyventojų. Vyrų sergamumas buvo vidutiniškai 4 kartus didesnis nei moterų. Tačiau ilgainiui vyrų sergamumas pirmuoju miokardo infarktu mažai kito, o moterų reikšmingai didėjo, per metus - vidutiniškai 1,5 proc. Vidutinis vyrų sergamumo kartotiniu miokardo infarktu rodiklis buvo net 6,5 karto didesnis nei moterų. Tyrimai rodo, kad per pastaruosius du dešimtmečius vyrų ir moterų sergamumas kartotiniu miokardo infarktu turėjo tendenciją didėti.

Nuo pirmojo miokardo infarkto 1983-2005 m. mirė daugiau nei kas trečias 25-64 m. amžiaus vyras (34,9 proc.) ir daugiau nei kas ketvirta moteris (27,8 proc.). Džiugina tai, kad analizuojamu laikotarpiu kauniečių vyrų ir moterų, susirgusių pirmuoju miokardo infarktu, mirštamumas reikšmingai mažėjo, atitinkamai po 2 proc. ir 5 proc. per metus. Tos pačios amžiaus grupės ligonių, sirgusių pakartotinu miokardo infarktu, vidutinis vyrų mirštamumo rodiklis buvo 47,1 proc., moterų - 37,7 proc. Per pastaruosius du dešimtmečius vyrų, sirgusių pakartotinu miokardo infarktu, mirštamumas nuo šios ligos mažėjo 2 proc. per metus, o moterų turėjo tendenciją mažėti 1,6 proc. per metus.

„Naujausių diagnostikos ir gydymo metodų dėka per pastaruosius du dešimtmečius buvo pasiektas mirštamumo nuo miokardo infarkto mažėjimas, tačiau iškilo nauja užduotis - širdies nepakankamumo gydymas siekiant, kad gerėtų ligonių sveikata, ilgėtų gyvenimo trukmė", - tokią užduotį sau ir kolegoms kelia profesorius R. Benetis.

Sveikas gyvenimo būdas, rizikos faktorių eliminavimas - tai sveikatos saugojimo sąlygos. Kardiochirurgijos profesorius R. Benetis pataria kiekvienam, pajutusiam menkiausius širdies negalavimus, pasitikrinti sveikatą, o jau patyrusiems miokardo infarktą tai daryti reguliariai.