Ekstremali diena

Sergantiesiems virškinamojo trakto ligomis reikia laikytis ypatingos dietos, ypač kai liga paūmėja.

Kai paūmėja kolicistitas (tulžies pūslės uždegimas), pirmosiomis dienomis rekomenduojama vartoti tik šiltus gėrimus: nestiprią saldžią arbatą, mineralinį vandenį, saldžias vaisių ar uogų sultis, praskiestas vandeniu, erškėtuogių nuovirą. Gerti reikia nedideliais gurkšneliais, per dieną po 3-6 stiklines. Jei savijauta pagerėja ir skausmas aprimsta, galima po nedaug, bet dažnai (5-6 kartus per dieną) valgyti trintų sriubų: avižų, ryžių, manų, košių: manų, avižų, ryžių, gerti saldžių vaisių ar uogų kisielių. Po truputį reikia pradėti valgyti įvairesnį maistą: neriebią varškę, neriebią virtą žuvį, maltą mėsą, džiūvėsius. Maistą būtina virti garuose arba vandenyje ir valgyti sutrintą. Patiekalus reikia vartoti šiltus, valgyti nedaug, bet 5 kartus per dieną. Negalima valgyti ankštinių (pupų, žirnių), šviežių daržovių, taip pat tų, kuriose yra eterinių aliejų (česnakų, svogūnų, ridikų), reikia atsisakyti kepto maisto. Taip reikia valgyti iki tol, kol visiškai pasveikstama, - paprastai 3-4 savaites.

Jei sergama pankreatitu (kasos uždegimas), pirmas 2-3 paūmėjimo dienas reikia gerti tik skysčius: mineralinį negazuotą vandenį (kambario temperatūros) - 1-1,5 litro per dieną, erškėtuogių nuovirą (1-2 stiklines). Paskui galima pradėti valgyti skystą ar pusiau skystą maistą, paruoštą garuose ar virtą vandenyje. Valgyti 5-6 kartus per dieną, bet nedaug. Reikia vengti cukraus, medaus, uogienių, konditerijos gaminių, lydyto ir aštraus bei riebaus maisto, negalima vartoti turinčių daug ląstelienos produktų, taip pat tokių, kurie stimuliuoja virškinimo sulčių išsiskyrimą. Tokios dietos dažniausiai laikomasi 5-7 dienas.

Sergantis ūmiu gastritu (skrandžio gleivinės uždegimas) pirmas dvi dienas ligonis turi gerti tik šiltą vandenį ir nestiprią arbatą, paskui galima gerti silpną sultinį, kisielių, valgyti gleivingas sriubas, vėliau pereinama prie skystų košių, bulvių tyrių, pertrintos mėsos, džiūvėsėlių, želės. Galima valgyti minkštai išvirtą kiaušinį. Nuo septintos ligos dienos galima po truputį pradėti valgyti įprastą maistą.

Esant ūmiam enteritui (plonosios žarnos uždegimas) ligoniai 7-8 dienas turi laikytis tausojančios dietos. Pirmą dieną leidžiama gerti tik nelabai karštą stiproką arbatą su cukrumi (2 šaukšteliai stiklinei). Tokios arbatos reikia gerti po stiklinę 6-8 kartus per dieną. Antrą dieną jau galima atsigerti stiklinę erškėtuogių arba mėlynių nuoviro, stiklinę šilto ryžių nuoviro, serbentų kisieliaus. Paskui į racioną galima įtraukti baltus džiūvėsėlius, gleivingas sriubas, silpną sultinį, pertrintus neriebios mėsos arba žuvies patiekalus, kakavą, virtą vandenyje, mėlynių kisielių, želę. Valgyti reikia 5 kartus per dieną. Draudžiami patiekalai, turintys stambios ląstelienos, rūkyti produktai, šalti gėrimai, pienas, gira, ledai. Jei savijauta gera, po 7-8 dienų galima po truputį grįžti prie įprastų valgių.

Sergant virškinamojo trakto uždegimais dažnai pykina, viduriuojama. Tokiu atveju reikia kiek galima daugiau gerti skysčių - jie iš organizmo išplauna toksines medžiagas. Mažiausia skysčio dozė - 1 stiklinė per valandą. Gerti reikia mažais gurkšneliais, kad nepykintų. Ką gerti, priklauso nuo noro - galima šiltą nesaldintą arbatą arba šiltą virintą vandenį. Galima 1/4 arbatinio šaukštelio sodos ištirpinti stiklinėje vandens arba į vaisių sulčių stiklinę įdėti 0,5 šaukštelio medaus arba cukraus ir pridėti žiupsnelį druskos. Gal nelabai skanu, bet naudinga.

Tinkamas maistas skatina protinę veiklą

Ruduo - metas, kai baigiasi atostogos. Vieni skuba į darbą, kiti - į mokyklą. Kokį maistą reikia valgyti, kad sektųsi protinis darbas?

Pirmoji taisyklė. Nebūkite alkani, bet ir nepersivalgykite.

Žmonės, dirbantys protinį darbą, turi valgyti visavertį, bet ne itin kaloringą maistą. Juk visiems žinoma, kad po sočių pietų sulėtėja mąstymas, apima mieguistumas. Tingumą sukelia riebus ir turintis daug angliavandenių maistas - keptos bulvytės, riebūs makaronai, sausainiai, pyragaičiai, tortai. Sudėtinės tokio maisto dalys veikia slopinamai. Taigi jeigu jums reikia nusiraminti, spagečiai su riebiu padažu - kaip tik. O atmintį angliavandenių ir riebalų derinys slopina. Dirbančio protinį darbą žmogaus valgiaraštyje turi būti nors šiek tiek turinčio augalinių ar gyvulinių baltymų maisto. Jie susilpnina angliavandenių slopinamąją veiklą. Todėl dietologai pataria su duona, koše ar makaronais valgyti mėsą, neatsisakyti žirnių ar pupelių, pieno produktų. Tie, kurie negali be saldumynų, turėtų išsirinkti baltymų turinčius, pvz., ledus.

Antroji priežastis, kodėl nereikia persivalgyti: kraujo iš galvos smegenų priplūsta į skrandį ir žarnyną. Pavalgius kraujas visada šiek tiek persiskirsto, tačiau kuo daugiau maisto bus suvartojama, tuo didesnė tikimybė, kad darbingumas sumažės. Intelektualinę veiklą itin susilpnina griežtos dietos. Ne per seniausiai apie tai paskelbė britų psichologai. Mokslininkai ištyrė moterų, kurios norėjo sulieknėti ir dvi savaites laikėsi griežtos dietos, dėmesį, atmintį ir reakciją. Rezultatus palygino su tų, kurios valgė įprastą maistą. Išvados buvo tokios: jei esi alkanas, smegenys funkcionuoja tris kartus blogiau.

Antroji taisyklė. Vartokite reikalingus smegenims produktus.

Žuvys ir kitos jūros gėrybės. Labai naudingi smegenims produktai. Jų reikia valgyti mažiausiai tris kartus per savaitę. Žuvų vertingumą lemia tai, kad jose yra 15-26 proc. baltymų, o juose yra 20 aminorūgščių, iš jų 8 žmogaus organizmui yra nepakeičiamos (lizinas, metioninas, valinas, leucinas ir kt.). Šių aminorūgščių organizmas negali sintetinti, todėl turi gauti su maistu. Jei trūksta kurios nors iš aminorūgščių, sutrinka sveikata. Anksčiau buvo manoma, kad valgydamas jūros gėrybes žmogus gauna pakankamai fosforo ir juo yra aprūpinamos smegenų ląstelės. Tačiau pasirodė, kad vertingesnės yra aminorūgštys, tai jos priverčia smegenų ląsteles darbuotis. Krevetėse, kalmaruose ypač daug yra lengvai pasisavinamų baltymų ir mikroelementų. Dietologai mano, kad jūros produktai stiprina atmintį.

Riešutai. Galvos smegenų ląstelėms naudingiausi yra graikiniai riešutai. Jie yra vitamino E šaltinis (šis vitaminas atitolina ląstelių senėjimą), mikroelementų sandėlis. Be to, turi kobaldo ir vario. Senovės Babilone buvo draudžiama nekilmingiems žmonėms valgyti graikinius riešutus. Jau buvo žinoma, kad juose esančios medžiagos skatina protinę veiklą, o paprastiems žmonėms protauti esą visai nėra reikalo. Pagal naudingumą antrą vietą užima žemės riešutai. Juose gausu magnio, o jo reikia nervų impulsams perduoti. Šiuose riešutuose yra pakankamai B grupės vitaminų, jie leidžia maksimaliai išnaudoti energijos resursus.

Vaisiai. Atminti geriausiai stiprina bananai. Juose gausu magnio ir vitamino B6. Jie pakelia nuotaiką, mažina užmaršumą. Labai vertingos ir datulės - kalio, fosforo, magnio ir lengvai pasisavinamos gliukozės šaltinis. Visa tai padeda žmogui susikaupti. Panašiai kaip datulės veikia vynuogės. Apelsinuose yra nemažai vitamino C, o jis būtinas galvos smegenų veiklai.

Daržovės. Dirbantiesiems protinį darbą naudingiausios vadinamosios raudonos daržovės: saldžiosios paprikos, morkos, pomidorai. Jie turi nemažai beta karotino, o jis apsaugo ląsteles nuo senėjimo ir gerina regėjimą. Galvos smegenų veiklai stiprinti naudingos ankštinės daržovės. Pupelėse, žirniuose, lęšiuose yra daug augalinių baltymų, vitaminų ir mikroelementų. Tačiau ankštinių daržovių iš karto daug valgyti nepatartina. Juos reikėtų vartoti reguliariai, bet ne po daug, pvz., 2-3 šaukštus pupelių ar žaliųjų žirnelių per pietus. Suvartojus daugiau, gali pradėti pūsti pilvą, o tai nepadeda susikaupti dirbant protinį darbą.

Uogos. Jos visos itin naudingos. Mėlynėse, braškėse, žemuogėse, juoduosiuose serbentuose gausu vitamino C ir medžiagų, stiprinančių smegenų ląstelių sieneles. Jei uogos bus vartojamos reguliariai, ne taip greit pavargs akys. Akims ypač naudingos mėlynės. Amerikiečių astronautams desertui būdavo duodamos braškės. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kasdien valgant šių uogų pastebimai pagerėja smegenų veikla, braškės dargi apsaugo nuo kosminės radiacijos.

Kruopos. Įrodyta, kad protinei veiklai pagerinti naudingi rudieji ryžiai. Taip pat gerai valgyti patiekalus iš avižinių, grikių, manų kruopų, nes jose daug vitamino B.

Pieno produktai. Geriausia valgyti neriebią varškę. Joje yra lengvai pasisavinamų baltymų, būtino nervinėms ląstelėms lecitino, kalcio, vitamino B2. Kalcio reikia, kad galėtų funkcionuoti nervų sistemos ląstelės. Tyrimais nustatyta, kad tų, kurie valgo maistą, kuriame yra nemažai vitamino B2, testo rezultatai atminčiai nustatyti yra kur kas geresni.

Mėsa. Svarbus ir reikalingas produktas. Joje gausu geležies, baltymų, vitamino B12. Vertingiausia yra jautiena ir veršiena. Jei trūksta geležies, pablogėja atmintis, sunku išlaikyti dėmesį. Vitaminas B12 dalyvauja kraujodaroje, dėl jo stokos atsiranda mažakraujystė, jis saugo nuo depresijos.

Prieskoniai. Jau senovės daktarai rekomenduodavo juos atminčiai stiprinti. Ypač gerai veikia cinamonas, imbieras, ciberžolės. Paskutiniais moksliniais tyrimais nustatyta, kad tie, kurie vartoja ciberžoles, rečiau serga Alzheimerio liga.

Kava. Dėl jos poveikio mokslininkai nesutaria. Vieni tvirtina: jei reikia dirbti ilgą ir daug protinių pastangų reikalaujantį darbą, kas valandą naudinga išgerti mažą nestiprios kavos puodelį, kiti pataria jos visai nevartoti. Kavos poveikis yra labai individualus: nuo stiprios kavos kai kurie pasidaro žvalesni, o kai kuriuos apima miegas. Viena aišku, negerkite kavos vėlai vakare, jei kitą dieną laikysite egzaminą arba turėsite skaityti svarbų pranešimą, nes rytą galva bus sunki.

Trečioji taisyklė. Maistą gaminkite tinkamuose induose.

Valgį gaminkite emaliuotuose, keraminiuose ar iš karščiui atsparių medžiagų pagamintuose induose, bet jokiu būdu ne aliuminiuose. Mokslininkų nuomone, šis metalas jungiasi su maisto sudedamosiomis dalimis ir gali kauptis organizme. Jei maistas bus visąlaik verdamas aliuminiuose induose, organizmas bus nuodijamas chroniškai. Taigi gali sutrikti atmintis, o ilgainiui gali išsivystyti asmenybės degradacija. Pagamintą maistą nereikia laikyti folijoje - ji taip pat iš aliuminio.

Ketvirtoji taisyklė. Visada pusryčiaukite.

Iš ryto smegenis reikia "parengti" dienos darbui, kad galėtumėte sukaupti reikalingą informaciją ir ją pritaikyti. Pastebėta, kad rytą noriai valgo vadinamieji vyturiai - tie, kurie anksti gulasi ir anksti keliasi. O vadinamosios pelėdos (vėlai gulasi ir vėlai keliasi) rytą neturi apetito. Tokiems reikia valgyti vėlyvuosius pusryčius - praėjus 1,5-2 val. nuo atsikėlimo. Kad ir kaip ten būtų, per pusryčius žmogus turi gauti ne mažiau kaip 35 proc. reikalingų visai dienai kalorijų.