Atopinis dermatitas – varginanti liga

Atopinis dermatitas - viena dažniausių alerginių odos ligų. Tarptautinio tyrimo ISAAC duomenimis, Europoje šia lgia serga apie 10-20 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų ir 1-3 proc. suaugusiųjų. Lietuvoje įvairiose amžiaus grupėse yra 2-3 proc. sergančiųjų.

"Sergamumo atopiniu dermatitu padidėjimas siejamas su aplinkos užterštumu, chemijos pramonės vystymusi bei didėjančiu jos produktų naudojimu buityje, mitybos įpročių kitimu", - teigia Kauno medicinos universiteto Odos ir venerinių ligų klinikų gydytojas dermatovenerologas Arūnas Petkevičius.

Liga mažina gyvenimo džiaugsmą

Žodis "dermatitas" reiškia odos uždegimą, o atopiniu pavadintas todėl, kad neturi nuolatinės vietos, tad "vaikšto" po visą kūną apsistodamas ten, kur jam labiausiai patinka. Tai lėtinis uždegimas, kuriam būdingas stiprus odos niežėjimas, išsausėjimas bei simetrinis bėrimas. "Pacientai skundžiasi, jog norisi kasytis, ypač dabar, kai atšalus orams tenka vilkėti šiltus drabužius, nes liga mėgsta drėgmę tad paūmėja rudenį", - sako dermatovenerologas.

Liga sukelia diskomfortą - neigiamai paveikia visų sergančiojo gyvenimo sričių kokybę, sutrinka miegas, nukenčia mokslas, darbingumas, bendra savijauta. Šios priežastys daugelį pacientų priverčia izoliuotis nuo visuomenės, išgyventi gėdos bei nesaugumo jausmą kasdienėje veikloje. Ligai būdingi paūmėjimai: didėja paraudimas, niežulys, susidaro papulės ir šašai, kurie linkę infekuotis. Prisidėjus bakterinei infekcijai formuojasi pūlinukai. "Sergant atopiniu dermatitu, būtina apsišarvuoti begaline kantrybe, nes liga yra lėtinė, tad gali tęstis ne vienerius metus", - sako gydytojas.

Tikrosios priežastys neaiškios

Nors atopinio dermatito priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau žinoma, jog didelę reikšmę turi genetinis polinkis.

"Ligos išvengti sunku, nes genų kol kas pakeisti negalime", - sako medikas. Nustatyta, kad jeigu vienas iš tėvų serga atopiniu dermatitu, tikimybė vaikams paveldėti polinkį sirgti šia liga siekia daugiau nei 50 proc. Štai kodėl nėštumo bei žindymo krūtimi laikotarpiu būtina vengti maisto ir medikamentinių alergenų, įjautrinančių vaisių ir kūdikį. Pagimdžius rekomenduojama bent 6 mėn. kūdikį maitinti krūtimi, kad kartu su motinos pienu mažylis gautų visų nepakeičiamų imunoglobulinų bei fermentų. Įtakos atopiniam dermatitui atsirasti turi ir imuninės sistemos bei odos apsauginės funkcijos sutrikimai, padidėjęs odos infekuotumas, pvz., auksinio stafilokoko buvimas odoje. Atopinį dermatitą labai paaštrina stresas, tačiau bene dažniausia šio odos uždegimo priežastis - netinkamas maistas.

Diagnozei patvirtinti reikalingi tyrimai

Anot mediko, ligai diagnozuoti nepakanka vien paciento anamnezės - būtina atlikti ne tik apžiūrą, bet ir odos mėginius. Adatos dūrio mėginys parodo alergines reakcijas, kurios įvyksta per pusvalandį ar valandą po kontakto su alergenu. Odos lopo mėginiai rodo vėliau vykstančias alergines reakcijas. Taip pat nustatomi specifiniai imunoglobulinai E kraujyje prieš maisto alergenus. Provokacinis mėginys patvirtina alergiją maistui bei leidžia nustatyti tikslų alerginės reakcijos nesukeliantį alergeno kiekį. Maisto alergenams nustatyti taip pat skiriamos eliminacinės t. y. be alergiją sukėlusio maisto produkto, dietos, kurios yra svarbiausias gydymo būdas, padedantis įgyti toleranciją maistui. Beje, šie mėginiai atliekami tik ligos pagerėjimo metu. Kontaktiniai alergenai nustatomi atliekant standartinius lopelinius mėginius.

Ligos eiga - banguojanti

Ne visais atvejais liga pasireikšia vienodai. Esant pirmo pažeidimo tipui, dažniau pažeidžiamas veidas, kakta, skruostai, ausų kaušeliai ir netgi oda už jų, liemuo, rankų ir kojų tiesiamieji paviršiai. Šie pažeidimai labiau šlapiuoja ir yra būdingesni mažiems vaikams. Antruoju tipu, t. y. sausąja ligos forma, labiau linkę sirgti paaugliai ir suaugusieji. Šiuo atveju dažnesni kaktos, vokų, lūpų, kaklo šonų, sprando, tiesiamųjų plaštakų paviršių, rankų ir kojų lenkiamųjų paviršių - alkūnių, pakinklių, riešų, čiurnų - pažeidimai. Liga skirstoma į lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios eigos. Lengvai ligos formai būdingas niežėjimas nėra toks stiprus, kad sukeltų miego sutrikimus. Ant sergančiojo odos nėra nusikasytų ar nutrintų vietų. Vidutinio sunkumo atopinio dermatito sukeliamas niežulys yra gerokai stipresnis, ligonis dėl niežėjimo dažnai prabunda naktį, kai kur ant odos matyti nusikasymai, nutrintos vietos ir šašai. Esant sunkios ligos formai vargina itin stiprus odos niežėjimas, neleidžiantis miegoti naktimis. Sergančiajam ant kūno matyti daug nusikasytų, nutrintų vietų, šašų.
"Visos ligos yra nemalonios, tačiau odos ligos yra akivaizdžiai matomos. Tai sukelia galvos skausmą kiekvienam sergančiajam", - tvirtina medikas.

Pavojų kelia komplikacijos

Sergantieji atopiniu dermatitu labai imlūs bakterinėms odos infekcijoms, kurios gali patekti per nusikasytas vietas. Daugiau nei 90 proc. atvejų sergančiųjų atopiniu dermatitu odos paviršiuje dėl sutrikusios apsauginės barjerinės odos funkcijos aptinkama auksinio stafilokoko ar pelėsinio grybelio kolonizacija. Ši mikroflora skatina ligos progresavimą bei atsinaujinimą. Negydomas atopinis dermatitas progresuoja - tampa sunkesnės formos arba išsivysto kitos alerginės ligos. Dažnai kartu su šiuo uždegimu pasireiškia bronchinė astma ir alerginis rinitas.

Būtini emolientai

Neginčytinai įrodyta, kad visiems sergantiems atopiniu dermatitu yra pažeistas epidermio apsauginis barjeras, todėl išsausėja oda, pacientai neišvengiamai turi naudoti riebalines, vietiškai naudojamas medžiagas, drėkinančias, minkštinančias ir saugančias odą nuo išorinių dirgiklių - emolientus.

"Tai aukštos kokybės medžiagos, kuriose nėra dažų bei aromatinių medžiagų, - pasakoja gydytojas. - Esant sausai odai, atsiranda galimybė kontaktiniams alergenams sąveikauti su imuninėmis ląstelėmis, o tai palaiko odos uždegimą. Sveikos odos epidermyje imuninių ląstelių nėra. Emolientai ne tik sumažina vandens trūkumą, bet ir pasižymi uždegimą mažinančiu bei niežėjimą slopinančiu poveikiu. Be to, šios medžiagos normalizuoja odos apsauginę funkciją."

Gydytojas pataria vartoti emolientus ne tik sergant atopiniu dermatitu, bet ir esant probleminės odos priežiūrai, o ne pirkti paprastus kremus bei kūno losjonus, kuriuose apstu dažomųjų, kvapiųjų medžiagų, tik dar labiau sudirginančių jautrią kūno odą. Vietinius emolientus rekomenduojama naudoti ne mažiau nei du kartus per dieną. Įvairūs emolientai skirasi savo savybėmis bei sudedamosiomis dalimis, tačiau į visų jų sudėtį įeina keturios privalomosios sudedamosios dalys: lipidai, humektantai, emulsikliai, konservantai.

Teigiamas fototerapijos poveikis

Nors esame įpratę girdėti apie kenksmingą saulės spindulių poveikį, tačiau sergantieji atopiniu dermatitu bei kitais odos uždegimais tvirtina, jog būklė pagerėja nuo natūralių saulės spindulių, kurių dėka odos bėrimai tampa mažiau pastebimi, jų sumažėja, neretai kurį laiką netgi išnyksta. Pasinaudoję šiuo pastebėjimu gydytojai, skirdami medikamentinį gydymą, neretai rekomenduoja ir šviesos terapiją.

Nerizikuodamas sveikata žmogus kasmet gali gauti iki 245 džaulių ultravioletinių spindulių vienam kvadratiniui centimetrui odos. Ilgai ultravioletinių spindulių terapijai buvo naudojamos kvarcinės lempos, tačiau pastebėjus jų ne tik teigiamą, bet ir neigiamą poveikį, įvairioms odos ligoms gydyti imta taikyti foto- arba fotochemoterapiją. Jos metu pacientas turi išgerti arba užsitepti vaistų, gebančių padidinti jautrumą šviesai. Gydomas odos plotas apšvitinamas tam tikro bangos ilgio šviesa. Šis metodas veiksmingas gydant daugelį sunkių odos ligų, tačiau dėl kancerogeninės rizikos nėra taikytinas jaunesniems nei 12 metų vaikams.

Pagrindinis dėmesys - profilaktikai

Nustačius atopinį dermatitą, dėl niežtinčios ir išsausėjusios odos būtina speciali labai kruopšti jos priežiūra, todėl, anot dermatovenerologo, labai svarbu vaikams suprantamai paaiškinti kūno odos priežiūros ypatumus. Prausiantis reikia naudoti tik gydomąjį bei aliejinį skystą muilą. Maudantis vonioje veiksminga vartoti medicininį vonios aliejų, griežtai atsisakant visų kvapnių dušo gelių. Išsimaudžius drėgną odą reikia patepti specialiu drėkinamuoju kremu ar losjonu, skirtu niežtinčiai ir išsausėjusiai odai.

"Tepti reikia ne tik niežtinčias vietas, bet apskritai visą kūną", - pataria gydytojas. Atopinio dermatito profilaktikai itin reikšmingas yra tėvų mokymas apie buitinius ir maisto alergenus bei jų įtaką organizmui. Buityje patartina vengti tiesioginio kontakto su skalbikliais bei indų plovikliais. Siekiant išvengti kontaktinių alergenų, rekomenduojama rengtis natūralaus pluošto ar odiniais drabužiais, vengti vilnonių, ypač - sintetinių rūbų. Namų aplinkoje reikia nelaikyti kačių, paukščių, šunų. Atsisakyti pūkinės ar sintetinio pluošto patalynės, kurioje mėgsta apsigyventi erkutės. Aplinkoje vengti aštrių kvapų bei tabako dūmų, žydinčių augalų.

Gydymo sėkmę lemia ligos sunkumas

Esminis sėkmingo sergančiųjų atopiniu dermatitu gydymo garantas yra alergenų bei provokuojančių veiksnių pašalinimas. Dažniausi maisto alergenai - pienas, žuvis, kiaušinio baltymas, riešutai, medus, citrusiniai vaisiai, braškės ir kt. Savo sveikatos labui būtina vengti konservantų ir maistinių dažų. Sureguliuoti dietą ypač svarbu kūdikiams ir mažiems vaikams, kitaip atopinio dermatito gydymas bus neveiksmingas. Bet kuriuo ligos atveju skiriamas vietinis gliukokortikosteroidinis tepalas. Jų pasirinkimas, anot mediko, yra itin didelis, o tepalas turi būti parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumo laipsnį. Šie vaistai sumažina odos uždegimą, niežėjimą, todėl sumažėja nusikasymo pavojus. Ligai gydyti gausiai taikomi šlapalo preparatai. Dabar dermatologai yra vienareikšmiškai nutarę, jog ūminio odos uždegimo metu tikslinga rinktis mažesnės nei 5 proc. koncentracijos tepalo preparatus. 5-10 proc. šlapalo preparatus vertėtų rinktis esant lėtiniam odos uždegimui. Ligai paūmėjus, niežėjimui slopinti skiriami antihistamininiai preparatai.