Ar elektromagnetiniai laukai kenkia sveikatai?

Gyvename apsupti natūralios ir žmogaus sukurtos radiacijos: esame veikiami nešiojamųjų kompiuterių ir mobiliųjų telefonų, mobiliojo ryšio antenų, bevielio interneto ir elektros perdavimo linijų skleidžiamų mikrobangų. Ar tai reiškia, kad lėtai kepame milžiniškoje mikrobangų krosnelėje? Ar ši spinduliuotė kelia grėsmę sveikatai? Neturėdami galutinių mokslinių tyrimų duomenų, turėtume remtis atsargumo ir prevencijos principais.

Įjungę savo nešiojamojo kompiuterio bevielio tinklo adapterį darbe ar namuose tikrai išvysite ne vieną „Wi-Fi" tinklą. Pridėkime nuolat kišenėje ar ant stalo esantį mobilųjį telefoną, GPS ir „bluetooth" įrengimus, kūdikių priežiūros racijas, nesuskaičiuojamą gausybę mieste esančių siųstuvų ir suprasime, kodėl dauguma europiečių mano, jog valdžios institucijos nepakankami informuoja apie priemones, apsaugančias nuo elektromagnetinių laukų (EML) poveikio.

Abejonių dėl bevielių technologijų naudos nekyla, tačiau ar jos pakankamai saugios? Pasak Europos Parlamento, 1999 m. patvirtintos europinės rekomendacijos dėl elektromagnetinio lauko poveikio visuomenei apribojimų yra pasenusios ir atsilieka nuo informacinių bei ryšių technologijų raidos.

Pasak PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) ir kai kurių mokslininkų, GSM technologijos atsirado santykinai neseniai, todėl tvirtų įrodymų dėl galimos jų įtakos auglių atsiradimui tikrai nebus anksčiau nei 2015 m.

Atsargumas ir prevencija

Mus nuolatos veikia „elektromagnetinių bangų kokteilis", sako Frédérique Ries (Liberalų ir demokratų aljansas, Belgija), siūlanti veikti nelaukiant galutinių mokslinių išvadų ir galimų onkologinių ligų. Anot jos, remiantis atsargumo principu įmanoma išvengti galimų pavojų. Europarlamentarė siūlo ES pasiremti devynių ES šalių patirtimi ir nustatyti 3 voltų/metrui ribines mobiliojo ryšio antenų spinduliuotės vertes zonoms, kuriose yra žmonių, vietoj dabar rekomenduojamo 41,25 volto/metrui. Tarp šių šalių - Austrija, Belgija, Graikija, Italija, Liuksemburgas ir Lenkija.

Pranešėja siūlo rengiant europines kampanijas skleisti pažangiąją mobiliųjų telefonų naudojimo patirtį: elektromagnetinius virpesius leidžia sumažinti laisvų rankų įrangos naudojimas, pokalbių trumpinimas, telefonų išjungimas jais nesinaudojant bei kalbėjimas jais gero ryšio lygio vietovėse.

Pranešime dėl su elektromagnetiniais laukais susijusių susirūpinimą keliančių sveikatos klausimų siūloma užtikrinti optimalų mobiliojo ryšio antenų išdėstymą, neleisti jų statyti šalia mokyklų, lopšelių, senelių namų ir sveikatos priežiūros įstaigų. Europarlamentarai siūlo internete viešai skelbti aukštos įtampos linijų, radijo dažnio ir mikrobangų įrenginių išdėstymo žemėlapius.

Moksliniai tyrimai

Pastaruoju metu pasaulyje pradėta ir tęsiama apie 20 tyrimų, nagrinėjančių ryšį tarp EML poveikio ir rizikos susirgti vėžiu. Atliekami tyrimai ir dėl kitų negalavimų, kuriais skundžiasi žmonės ir kuriuos jie sieja su EML poveikiu (galvos skausmas, svaigimas, nuovargis, negebėjimas susikaupti.)

Šiuo metu aiškaus priežastinio ryšio tarp EML poveikio ir vėžinių susirgimų mokslininkai nėra nustatę. Linkstama manyti, kad šių ligų atsiradimui vis didesnę reikšmę turi ir kiti aplinkos veiksniai. Daroma prielaida, kad net vaikų leukemiją labiau lemia transporto išmetami teršalai, ypač benzolas, o ne EML poveikis.

Siekiant nustatyti ryšį tarp negalavimų, kuriais skundžiasi asmenys (galvos skausmas, svaigimas, nuovargis, negebėjimas susikaupti ir kt.) ir judriojo radijo ryšio bazinių stočių sukuriamo EML, Europoje ir pasaulyje atliekama nemažai tyrimų, tačiau iki šiol tokių įrodymų negauta.

Tikėtina, kad tiriamieji darbai Europoje, Australijoje, Šiaurės Amerikoje pateiks daugiau duomenų ir informacijos, patvirtinančios arba paneigiančios priežastinį ryšį tarp EML ir vėžinių ar kitų ligų.

PSO, Europos parlamentas, kitos organizacijos, įvertindamos patikimų mokslinių duomenų stoką ir visuomenės susirūpinimą, rekomenduoja šalims laikytis normų, kurios yra nustatytos remiantis turimais moksliniais duomenimis. Taip pat teikia praktines rekomendacijas, kurios galėtų apsaugoti visuomenę nuo galimo poveikio, kol bus pateikti patikimi moksliniai įrodymai.

Saugaus naudojimosi mobiliuoju telefonu rekomendacijos:

• laukiant sujungimo su pageidaujamu abonentu, mobiliojo telefono nelaikyti prie ausies apie 2-3 sekundes, nes tuo metu vyksta reikalingo abonento paieška ir elektromagnetinė spinduliuotė yra ypač intensyvi;
• pokalbio metu mobilųjį telefoną reikia laikyti 2-5 cm atstumu nuo ausies, nes tuo metu aparatas skleidžia spinduliavimą;
• telefoniniams pokalbiams naudoti „laisvų rankų" įrangą;
• pokalbiai turėtų būtu kiek įmanoma trumpesni;
• vaikų organizmas itin jautriai reaguoja į elektromagnetinę spinduliuotę, todėl suaugusieji savo atžalas, turinčias mobiliuosius telefonus, privalo supažindinti su jų naudojimo instrukcijomis;
• suaugusieji turėtų pasirūpinti, jog vaikai kuo mažiau naudotųsi mobiliaisiais telefonais;
• mobiliajam telefonui prie kūno tvirtinti naudojamoje priemonėje, pavyzdžiui, įdėkle ar laikiklyje negali būti metalo;
• įdėklas ar laikiklis turi atskirti mobilųjį telefoną nuo kūno ne mažesniu nei 1,5 cm atstumu;
• mobiliųjų telefonų naudojimas turi būti apribotas ligoninių intensyvios slaugos skyriuose, taip pat patalpose, kuriose sumontuota elektroninė medicininė įranga.