Alergija - madinga liga

Britų laikraštis „Daily Telegraf" apie naują gydymo metodiką rašo: „Tai gali būti pradžia, vedanti maisto alergijos pabaigos link".

Naująją gydymo metodiką pasiūlė Adenbruko ligoninės Kembridžo daktaras Endriu Klarkas. Ta metodika padėjo 21 vaikui atsikratyti stipriausios žemės riešutų alergijos.

Ši liga Didžiojoje Britanijoje itin paplitusi, nuo jos kenčia vienas iš penkiasdešimties vaikų. Ji kyla tada, jei į maistą patenka nors dalelytė žemės riešutų. Kartais alerginė reakcija gali kilti net nuo rankos paspaudimo, jei tas žmogus neseniai valgė žemės riešutų.

Palyginti su kitomis alergijomis, ši su amžiumi neišaugama beveik niekada. Todėl tokie žmonės turi daug ko atsisakyti. Jie negali mėgautis rytietiškos virtuvės patiekalais, nes į maistą dažnai dedami žemės riešutai. Taip pat negali valgyti šokoladinių sausainių - neretai jie būna pagardinami riešutais.

Būtent tokius sudėtingus atvejus buvo nutarta gydyti Kembridže. Daktaras E.Klarkas ir jo komanda rėmėsi stebėtinai paprasta metodika. Iš pradžių vaikams kasdien davė mikroskopines žemės riešutų miltų dozes, sumaišytas su jogurtu.

Dalelės buvo itin mažos, tai buvo daug mažiau už tą dozę, kuri sukeldavo vaikams alerginę reakciją.

Dėl šios priežasties imuninė sistema nelaikė šių dalelių priešiškomis ir nevykdavo nemaloni reakcija.

Kas dvi savaites žemės riešutų dozę didindavo, tai buvo daroma po itin nedaug, kad nebūtų žalos sveikatai.

Po šio eksperimento beveik visi vaikai pasiekė tikslą: dabar jie gali suvalgyti nuo 5 iki 12 riešutų ir tai jiems nekenkia.

Būtent tokia taktika - pamažu treniruoti imunitetą - pasitiki šiuolaikiniai gydytojai. Kovą Kembridže prasidėjo naujas eksperimentas, jame dalyvauja 104 vaikai.

Planuojama, kad netrukus imunitetą „sutaikys" ne tik su žemės riešutais, bet ir su pienu, citrusiniais vaisiais ir kitais paplitusiais alergenais. Tiesa, tam reikės laiko.

Bandymas su žemės riešutais užtruko dvejus metus - greičiau ištreniruoti imuniteto tiesiog nepavyksta. Taip pat to nepavyks padaryti be gydytojo pagalbos.

Panacėja - žuvis

Gydytojai ieško ne tik alergijos gydymo, bet ir jos profilaktikos būdų. Tam pasitelkiami patys paprasčiausi maisto produktai.

Pavyzdžiui, neseniai pasirodė informacija, kad žmogų nuo alergijos apsaugoti gali žuvis. Tokią išvadą padarė Stokholmo alergijos tyrimų centro medikai.

Prieš 7 metus jie sudarė 4100 mažylių grupę, tada jiems buvo vieneri. Vaikus stebėjo, kol jiems sukako aštuoneri. Paaiškėjo, kad tie, kurie nors kartą per savaitę valgė žuvį, daug rečiau kentėjo nuo alergijos nei tie, kurie jos nemėgo.

Kuo anksčiau tėvai vaikams pradėjo duoti košę su žuvimi, tuo rečiau vaikai sirgo šienlige.

Šis tyrimas iš pagrindų keičia supratimą, kaip reikia maitinti mažylius.

Anksčiau buvo manoma, kad žuvis gali turėti įtakos atsirasti diatezei ir atopiniam dermatitui. Dabar ji priskiriama prie naudingų alergijos profilaktikai produktų.

Stokholmo gydytojų tyrimo rezultatus patvirtina ir kiti duomenys. Pasirodo, mūsų imuninę sistemą teigiamai veikia žuvų taukai, turtingi nesočiųjų riebiųjų rūgščių.

Norvegai, remdamiesi Švedijos Linčiopingo mieste atlikto tyrimo duomenimis, patvirtina, kad vaikai daug rečiau būna alergiški ir serga astma, jei jų mamos nėštumo metu kasdien po 3 gramus vartojo žuvų taukų.

Eksperimento metu visas nėščiąsias padalijo į dvi grupes. Vienos moterys vartojo žuvų taukus, kitų racione jų nebuvo. Moterys buvo stebimos nuo 25-os nėštumo savaitės. Tyrimas buvo baigtas, kai gimusiems vaikams sukako trys su puse mėnesio. Linčiopingo universiteto docentas imunologas Malinas Fagersonas Betcheris teigė, kad skirtumai tarp grupių buvo dideli ir akivaizdūs. Iki tol nebuvo nustatyta jokios kitos medžiagos, turinčios tokį apsauginį poveikį nuo alergijos kaip žuvų taukai.

Konservantų teorija

Pastaruoju metu daug rašoma, kad nuo maisto alergijos kenčia vis daugiau žmonių. Niekas iš specialistų negali pasakyti, su kuo šis neįgimtas reiškinys susijęs.

Dėl kylančių neadekvačių reakcijų į paprasčiausius maisto produktus kaltinama bloga ekologinė būklė, pernelyg didelis švaros pomėgis, net paveldimumas. Tačiau pastaraisiais metais itin aktualios tapo teorijos, teigiančios, kad priežastis - pačių produktų kokybė.

Vieną iš jų ne itin seniai įvardijo švedai. Stokholmo Karolinos instituto profesorius imunologas Hansas Vigzelis daro prielaidą, kad alergijos išplitimo priežastis yra maisto priedai, kurių gausu šiuolaikiniuose produktuose.

Didelį nerimą profesoriui kelia plačiai paplitęs konservantų vartojimas.

Konservantai neleidžia daugintis bakterijoms, gyvenančioms produkte, todėl jis ilgai tinka vartoti. Tačiau šie priedai gali veikti ir žarnyno bakterijas.

Kitas švedų mokslininkas, pediatras ir alergijos profilaktikos specialistas teigia, kad normali žarnyno mikroflora pirmaisiais gyvenimo metais gali būti garantija, jog imuninė sistema vystysis normaliai.

Logika paprasta. Kad imunitetas gerai veiktų, žarnyne turi būti atitinkamas bakterijų santykis.

Konservantai dalį jų nužudo, ir balansas pažeidžiamas. Sutrikdomas ir imunitetas, todėl gali atsirasti alergija.

Padėtį blogina ir tai, kad dėl konservantų mūsų organizmas nepažįsta daugelio mikrobų. O jei mes nepripratę prie jų nuo vaikystės, tai ir gintis nuo jų imunitetas nemoka. Dėl to jis veikia netinkamai ir išprovokuojama alergija.

Todėl švedai gydytojai pataria pirkti produktus, kuriuose priedų yra mažiausia.

Alergija galvoje

Tačiau nereikia pernelyg sutirštinti spalvų. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos gydytojai mano, kad maisto alergijos pavojus itin išpūstas.

Prieš du mėnesius Anglijos laikraščiuose pasirodė paradoksali informacija. Pasirodo, milijonai žmonių visiškai be reikalo nevalgo daugelio maisto produktų, nes mano, kad yra jiems alergiški.

Didžiosios Britanijos maisto fondo daktarė Sara Šenker sako, kad apie 20 procentų šalies gyventojų įsiteigę esantys alergiški kai kuriems maisto produktams.

Atrodo, tai dabar madinga. Iš tikro tokią alergiją turi tik 1 procentas suaugusiųjų. Kviečių ir pieno netoleruoja apie 2 procentus gyventojų. Tai nemažai, bet ne kas penktas.

Tokia situacija susiklostė todėl, kad pastaruoju metu apie alergiją daug kalbama žiniasklaidoje.

Dažnai būna aprašomi įvairūs ligos požymiai, tad gyventojai įbauginami - jie sau pritaiko tai, ką perskaito apie alergiją. Pomėgis nustatyti diagnozę patiems turi neigiamą įtaką.

Žmonės dažnai alergijos požymiais laiko tai, kas iš tikro visai nėra alergija. Todėl jie ima nevalgyti tam tikrų produktų, bet į gydytoją nesikreipia. Taigi nustoja vartoti sveikatai būtinas maisto medžiagas ir praranda laiko, nes neieškoma tikrosios ligos.

Namų sąlygomis taikomi alergijos testai taip pat ne itin gelbsti. Pastaruoju metu jie labai paplitę Didžiojoje Britanijoje, juos naudojantys žmonės dėl savo negalavimų nesikreipia į specialistus. O juk rezultatus reikia mokėti teisingai išaiškinti, tai patiems ne visada pavyksta.

Tačiau pagrindinė problema ta, kad pasinaudojus dėl maisto alergijos kilusiu sąmyšiu Didžiojoje Britanijoje įsikūrė daug neaiškių klinikų. Jose klientams, pavyzdžiui, siūloma nustatyti alergenus pagal plaukus arba nagus.

Tai neįmanoma, nes alergijai nustatyti reikia atlikti kraujo tyrimą arba atlikti testą ant odos užlašinant tam tikrų alergenų.

Kartais žmonės, turintys antsvorio, sako, kad jie alergiški maistui. Tačiau tai netiesa.

Alergiški žmonės dažnai turi virškinimo problemų ir svorio priaugti nuo alergijos beveik neįmanoma. Tad nereikia patiems gydytis. Jei įtariate, kad esate kam nors alergiškas, būtinai išsitirkite.