Geležis nėštumo laikotarpiu lemia didesnį kūdikių svorį

Nėštumo pradžioje daug geležies vartojusioms moterims paprastai gimsta sunkesni, tačiau normalaus svorio kūdikiai, teigia britų mokslininkai.

Kartu jie nenustatė, kad nepakankamas geležies kiekis ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu lemtų mažesnį naujagimių svorį.

Tačiau kuo daugiau su maistu ar papildais nėščiosios gaudavo geležies, tuo didesni buvo jų naujagimiai, rašoma tyrimo ataskaitoje. Ją paskelbė žurnalas „Human Reproduction", praneša „Reuters Health".

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rekomenduojama geležies paros norma suaugusiajam yra 14 miligramų, tačiau JAV nėščiosioms rekomenduojama kasdien suvartoti 27 miligramus geležies.

„Geležies vartojimas lemia, kiek jos susikaupia organizme, o nėštumo laikotarpiu jos reikia daugiau", sako viena tyrimo autorių dr. Nisreen Alwan iš Lidso universiteto Maisto ir mitybos mokyklos.

Pasak jos, daugelis nėščiųjų Jungtinėje Karalystėje nesuvartoja rekomenduojamo geležies kiekio, o daugelis jų su maistu ar papildais vidutiniškai gauna maždaug 11,8 miligramų geležies per dieną.

Mokslininkai išanalizavo duomenis apie 1260 moterų - ką jos valgė ir ar vartojo maisto papildus per visą nėštumo laikotarpį.

Nustatyta, kad geležies suvartojimui kaskart padidėjus 10 miligramų per dieną, naujagimių svoris buvo 34 gramais didesnis.

Laikoma, kad normalus išnešioto naujagimio svoris yra 2,5-3,5 kilogramo. Vidutinis tyrimo metu gimusių naujagimių svoris buvo 3,4 kilogramo, ir tik vienas iš maždaug 25 kūdikių gimė mažesnio nei normalus svorio.

Didesnis geležies kiekis nėščiosios organizme lemia, kad vaisius gauna pakankamai deguonies, o mažo svorio naujagimiai dažniau serga ar miršta, nesulaukę 1 metų.