Į kovą su vėžiu stoja genetiniai nanosnaiperiai

Jau po 2 metų vėžiu sergantiems pacientams bus pradėta taikyti nanotechnologijomis paremta terapija: piktybinio auglio ląsteles naikins genetiniai nanosnaiperiai, nekeliantys pavojaus sveikiems audiniams.

Mokslininkai mano, kad tokia genetinė „stebuklingoji kulka" galės naikinti vėžinius auglius, esančius prie gyvybiškai svarbių organų. Šis gydymo metodas remiasi į nanodaleles įterptais genais, kurie gali labai tiksliai pasiekti reikiamas audinių vietas, praneša britų dienraštis „Daily Telegraph".

D. Britanijos mokslininkų atlikti bandymai su laboratorinėmis pelėmis patvirtino, kad naujasis vėžio gydymo būdas leidžia selektyviai naikinti piktybinių auglių ląsteles nekeliant pavojaus sveikosioms. Kai genai pristatomi į vėžines ląsteles, jie „įjungia" programą, gaminančią priešvėžinius baltymus.

Skirtingai nei chemoterapija, naikinanti visas ląsteles vėžio pažeistose organizmo vietose, genetinė terapija veikia tik vėžines. Tai leidžia išvengti šalutinio poveikio - plaukų slinkimo, nuovargio ir pykinimo.

Tikimasi, kad per artimiausius 2 metus bus pradėti klinikiniai naujosios terapijos tyrimai su vėžiu sergančiais pacientais. Iki šiol atlikti eksperimentai atskleidė, kad šis nanotechnologijomis paremtas terapijos būdas efektyviai mažina piktybinius auglius: jį taikant pavyko išgydyti 80 proc. vėžiu sirgusių laboratorinių pelių.

Naujojo metodo kūrėjai panaudojo 33 - 286 nanometrų dydžio daleles, kurios į vėžių sergančių pelių auglius nugabendavo tam tikras DNR molekules. Patekę į vėžines ląsteles nanodalelėje esantys genai „atpažindavo" priešišką aplinką ir nurodydavo gaminti baltymus, kurie yra nuodingi tik vėžinėms ląstelėms. Eksperimentai patvirtino, kad visais atvejais genetinės medžiagos pripildytos nanodalelės prasiskverbdavo tik į piktybines audinių ląsteles, ir nė vienas genas nebuvo perduotas į sveikąsias.

Pasak specialistų, ši terapija ypač naudinga gali būti tais atvejais, kai auglių negalima pašalinti chirurgiškai, nes jie yra per arti gyvybiškai svarbių organų, pavyzdžiui, plaučių ar smegenų. Dienraščio teigimu, dabar mokslininkai ruošiasi pradėti tyrimus, kad galėtų išsiaiškinti šio metodo efektyvumą kovojant su jau išplitusiu vėžiu.

„Genų terapijos potencialas kurti saugius ir efektyvius vėžio gydymo būdus yra labai didelis, tačiau vienas didžiausių iššūkių šioje srityje yra genų pristatymas į vėžines ląsteles, - pareiškė naująjį terapijos būdą sukūrusių tyrėjų grupės vadovas, D. Britanijos Vėžio tyrimų organizacijos mokslininkas daktaras Andreas Schatzleinas. - Pirmą kartą įrodyta, kad nanodalelės gali selektyviai nusitaikyti į auglius, ir tai jaudinantis žingsnis į priekį šioje tyrimų srityje."

Pasak mokslininko, jis tikisi, kad ši terapija per artimiausius porą metų bus pradėta naudoti klinikinių tyrimų metu gydant vėžiu sergančius pacientus.