Atsargiai – grybai

Prasidėjo grybavimo karštligė, kurios metu pasitaiko apsinuodijimų atvejų. Paprastai apsinuodijimų skaičius grybais priklauso nuo jų derliaus gausos.

Utenos visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja apie galimą apsinuodijimo grybais pavojų. Apsinuodijimas šiomis miško gėrybėmis Lietuvoje yra trečioje vietoje po apsinuodijimo alkoholiu ir jo surogatais bei medikamentų perdozavimo. Mirtingumas dėl apsinuodijimo grybais sudaro 2-4 procentus.

Utenos apskrityje pernai grybais apsinuodijo 8 žmonės - Utenos rajone 5 (iš jų trys vienos šeimos nariai), Ignalinos - 3, Visagine - 1. Šalyje kasmet užregistruojama po 200 apsinuodijusiųjų. Pirmieji apsinuodijimai grybais užregistruojami pavasarį, kai pasirodo bobausiai. Antroji apsinuodijimo banga atsirita prasidėjus grybavimo sezonui, o trečioji - prieš Kalėdas, kai valgoma daug konservuotų grybų.

„Sakoma, kad yra tiek rūšių valgomų grybų, kiek jų pažįstate, - primena centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Dainius Rašimas. - Įtartinų grybų geriau neimkite, nes tai gali liūdnai baigtis - užtenka vieno nuodingo grybo, kad apsinuodytų visa šeima ar draugų kompanija".

Pavojingiausia - musmirė

Lietuvos miškuose auga daugiau kaip 60 rūšių nuodingų grybų. Apsinuodijimo požymiai nuodingais grybais yra labai panašūs ir priklauso nuo grybų rūšies bei toksiškumo. Skiriasi tik laikas nuo grybų suvalgymo iki pirmųjų požymių pasireiškimo.

Daugiausia apsinuodijama žalsvosiomis bei blyškiosiomis musmirėmis, kurias nepatyrę ar išsiblaškę grybautojai dažniausia sumaišo su ūmėdėmis, žaliuokėmis bei pievagrybiais. Vienoje musmirėje esantis nuodo amotoksino kiekis žmogui gali būti mirtinas. Meškos paslaugą gali padaryti ir paplitę nuodingų grybų nustatymo būdai, pavyzdžiui, neva nuodingi grybai nekirmija.

Apsinuodijus musmirėmis būdingas ilgas paslėptasis periodas (6-48 val.), kurio metu jokių simptomų gali ir nepasireikšti. Vėliau žmogus pradeda staiga nuolat vemti, viduriuoti vandeniu, jį kamuoja stiprūs pilvo diegliai, sutrinka regėjimas, koordinacija ir šlapinimasis, pakyla temperatūra. Po kiek laiko simptomai lyg ir praeina. Dėl tokios apgaulingos apsinuodijimo eigos žmonės į medikus kreipiasi pavėluotai. Atsinaujinus apsinuodijimo simptomams dažniausia padėti ligoniui būna per vėlu. Dažniausia mirštama nuo kepenų nepakankamumo bei komplikacijų.

Užvalgius grybų ir pasijutus prastai, reikia kuo skubiau kreiptis į medikus, nes uždelsus prognozė gali būti labai liūdna. Kol atvyks gydytojas, ligoniui reikia duoti gerti daug vandens, aktyviosios anglies tablečių, sukelti vėmimą bei išplauti skrandį.

Vežant apsinuodijusį žmogų į ligoninę būtina paimti grybų ar iš jų pagaminto patiekalo, kurį jis valgė. Medikams yra labai svarbu nustatyti , kokiais grybais buvo apsinuodyta, nes nuo to priklauso ligonio gydymas. Beje, yra ir tokių grybų toksinų, kurie nesukelia jokių apsinuodijimo simptomų, jei jų prisivalgius per 72 val. nevartojamas alkoholis.

Apsinuodijama ir valgomais, tačiau netinkamai paruoštais grybais. Apsinuodijus jais pirmieji apsinuodijimo požymiai pajuntami labai greitai - maždaug po pusvalandžio.

Pasekmės visam gyvenimui

Didelės maistinės vertės neturintys grybai yra turtingi baltymais bei amino rūgštimis, mineralinėmis medžiagomis, o vitaminų turi nedaug. Žmonės grybus mėgsta dėl jų skonio.

Grybai nėra lengvai virškinamas ir pasisavinamas maistas, todėl jie neturėtų tapti pagrindiniu patiekalu. Nederėtų jų valgyti po keletą kartų per dieną, o ypač vakare, nes tada košmarai sapne bus garantuoti. Nepiktnaudžiauti grybais bei jų pasisaugoti patariama nesveiką skrandį bei kepenis turintiems, sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems bei senyviems žmonėms, nerekomenduojama jų duoti vaikams.

Pravartu prisiminti, kad pavojinga rinkti peraugusius, ištižusius, sukirmijusius ar šalnų pakąstus grybus, o surinktus būtina apdoroti tą pačią dieną. Nepatartina rinkti šalia autostrados ar geležinkelio augančių grybų, nes juose gali būti švino. Specialistai rekomenduoja grybus apvirti du ar net tris kartus, nes tik tuomet būsite ramūs, kad neapsinuodysite.

„Liūdniausia, kad daugelis iš mirties išgelbėtų grybais apsinuodijusių žmonių pasekmes jaučia visą likusį gyvenimą, nes nuodai pažeidžia svarbius vidaus organus, - sakė D.Rašimas. ̶ Todėl susirengus į mišką vertėtų prisiminti, kad visi grybai yra valgomi, deja, kai kurie - tik vieną kartą".

Grybais Lietuvoje beveik neapsinuodija tik dzūkai. Jie renka tik gerus, eksportui tinkančius grybus, o į jų nuomone „pusiau valgomus", nekreipia jokio dėmesio.

Grybus tikrina kontrolieriai

Kai kuriose užsienio šalyse grybautojai namo grybų krepšiais netempia, nes tai jiems daryti draudžia grybavimo taisyklės. Pavyzdžiui, daugelyje Šveicarijos regionų grybauti iš viso uždrausta, o kituose kantonuose privalu laikytis specialių grybavimo rekomendacijų.

Paprastai vienas šios šalies gyventojas tegali surinkti ne daugiau kaip 1-2 kilogramus šių miško gėrybių, o kai kuriuose regionuose atitinkamai ribojamas surinktų voveraičių ir bobausių kiekis . Šveicarijoje yra nustatytos dienos ir netgi grybavimo valandos, kada galima mėgautis šiuo maloniu užsiėmimu.

Apsinuodyti grybais Šveicarijoje labai sunku, nes visuose šalies regionuose dirba vadinamieji oficialūs grybavimo kontrolieriai, kurie nemokamai gali patikrinti, ar jūsų pintinėje kartu su valgomaisiais grybais neatsidūrė ir šungrybių.

Grybavimo ekspertus rengia specialios mokslo įstaigos. Jei egzaminuojamas būsimasis ekspertas neatpažįsta nors vieno nuodingo grybų iš keliasdešimties pateiktų, egzaminas neužskaitomas. Praktika parodė, kad tokie grybavimo kontrolieriai yra labai reikalingi.