Vokietijos mokslininkai susirūpinę dėl nėščiųjų mitybos

Nėštumo laikotarpiu būtina, kad moters organizmas gautų pakankamai reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, ir daugelį jų gali suteikti visavertė mityba, tačiau tikrai ne visus.

Be to, nėščiosios svarbius maisto papildus ima vartoti per vėlai arba apskritai jų nevartoja. Negana to, dėl nežinojimo kai kurių maistinių medžiagų gaunama pernelyg daug, o to poveikis kol kas neištirtas.

Tokias išvadas paskelbė Miuncheno technikos universiteto (TUM) medicininės mitybos katedros mokslininkai, ištyrę per pusę tūkstančio ką tik pagimdžiusių moterų.

Pasaulio mokslininkai sutaria, kad daugeliui nėščiųjų ir maitinančių mamų reikia daugiau maistingųjų medžiagų nei vidutinei moteriai, be to, visavertės ir subalansuotos mitybos paprastai užtenka, kad vystytųsi sveikas vaisius. Tačiau dabartinė mitybos situacija Vokietijoje lemia, kad gali atsirasti folio rūgšties, jodo ir geležies nepakankamumas, todėl specialistai rekomenduoja atitinkamų maisto papildų.

„Nepaisant dabartinių rekomendacijų, daug nėščiųjų ir jas prižiūrinčių gydytojų nėra gerai informuoti apie protingą papildų vartojimą", sako tyrimo vadovas prof. Hans Hauner.

Trijose klinikose per pirmąsias tris dienas po gimdymo mokslininkai apie mitybą apklausė 522 moteris - tiek gimdžiusias pirmą, tiek ir ne pirmą kartą.

97 procentai apklaustųjų nėštumo laikotarpiu vartojo bent vienos rūšies maisto papildą, beveik du trečdaliai vartoti papildus pradėjo prieš pastodamos.

Tačiau vartojami kiekiai labai skyrėsi. Folio rūgšties vartojimas svyravo nuo 0,2 iki 5 miligramų, o geležies papildų dar labiau - nuo 4 iki 600 miligramų.

Amžius, etninė kilmė, išsilavinimas ir nėštumų skaičius moterų elgesiui papildų atžvilgiu turėjo tik nežymios įtakos, tačiau didelės įtakos turėjo gydytojo patarimai. Per 40 procentų moterų nurodė, kad jų ginekologas buvo svarbiausias informacijos šaltinis apie maisto papildus.

„Šios detalės suteikia daug peno apmąstymams, pavyzdžiui, dėl folio rūgšties, kuri kūdikius gali apsaugoti nuo įgimtos stuburo patologijos", sako prof. H. Hauner.

Daugiau nei 85 procentų apklaustųjų moterų per pirmąjį nėštumo trimestrą vartojo folio rūgšties papildus, tačiau tik trečdalis jų laikėsi rekomendacijos pradėti juos vartoti ne vėliau kaip keturios savaitės iki nėštumo pradžios ir suvartoti bent po 0,4 miligramo per dieną.

Tad daugeliu atvejų folio rūgštis pradėta vartoti per vėlai, tačiau gana dažnai dozė buvo per didelė - maždaug 8 procentai moterų vartojo daugiau kaip 1 miligramą per dieną, o tai žymiai daugiau nei rekomenduojama.

„Tai gali paslėpti vitamino B12 nepakankamumą, todėl to reikia vengti", pažymi prof. H. Hauner.

Pasak tyrėjų, padėtis dėl jodo daug geresnė - šį kūdikio smegenims svarbų mikroelementą vartojo ketvirtadalis moterų iki pastodamos ir beveik keturi penktadaliai nėštumo laikotarpiu.

Kita vertus, geležies dažnai vartojama per daug - ją vartojo maždaug du trečdaliai apklaustųjų, nors geležies nepakankamumas nustatytas tik trečdaliui gimdyvių. Geležis svarbi vaisių aprūpinant deguonimi.

„Nerūpestingas geležies papildų vartojimas ne tik beprasmis - labai didelės geležies dozės gali pakenkti dar negimusiam kūdikiui, tačiau išsamių tyrimų šia tema, deja, dar neatlikta", sako prof. H. Hauner.

Taip pat nustatyta, kad trys ketvirtadaliai nėščiųjų vartojo magnio papildus, o per 40 procentų - omega-3 polinesočiąsias riebiąsias rūgštis. Sprendžiant pagal dabar mokslininkų turimus duomenis, abu šie maisto papildai sveikoms nėščiosioms gali būti pertekliniai. Tiesa, magnį gydytojai gali rekomenduoti tam tikrais ypatingais atvejais, o omega-3 gali padėti kognityvinei kūdikio raidai.

„Turint galvoje, kad trūksta tyrimų apie šalutinį poveikį perdozavus maisto papildų, tam tikrų maisto papildų vartojimas nėštumo laikotarpiu turi būti grindžiamas principu „mažiau yra daugiau", apibendrindamas sako prof. H. Hauner.

Tačiau, pasak jo, pastoti norinčios moterys turi rekomenduojamais kiekiais vartoti folio rūgštį ir jodą.

Tyrimo ataskaitą paskelbė TUM, praneša sciencedaily.com. Remdamiesi gautais rezultatais, TUM mokslininkai ragina atlikti išsamesnių tyrimų.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, yra nustatytos tokios rekomenduojamos paros normos: folio rūgštis - 200 mikrogramų, geležis - 1 miligramų, jodas - 150 mikrogramų.