Sergantieji vėžiu valstybei nerūpi

Kodėl Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius susirūpino onkologinių ligų prevencija ir gydymo problemomis?

Sugriauta onkologijos sistema

Didėjantis sergamumas onkologinėmis ligomis ir poreikis tobulintionkologinės pagalbos sistemą įrodo, kad Lietuvos Vyriausybė turėtų skirti onkologijai prioritetinį dėmesį. Tokią išvadą priėjo Seimo kontrolierius R.Valentukevičius, atlikęs tyrimą dėl onkologinių ligų prevencijos ir gydymo problemų Lietuvoje.
Išplatintoje Seimo kontrolieriaus pažymoje teigiama, kad tyrimas atliktas pagal žiniasklaidoje pateiktą informaciją dėl Lietuvoje sugriautos onkologijos sistemos ir galimų piliečių teisių pažeidimų sveikatos apsaugos srityje.
Tyrimo išvadose pabrėžiama: "Akivaizdu, kad vykdant medicinos reformą buvo sunaikinta gerai funkcionavusi onkologinės pagalbos sistema. Sergantiesiems vėžiu tapo sunkiau prieinama medicinos pagalba, atsirado didžiulės ligonių, laukiančių tyrimų ir konsultacijų, eilės, ant šeimos gydytojų pečių gula pagrindinė atsakomybė už naujas vėžio aukas."

Ragina suteikti prioritetą

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje užregistruojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Kasdien beveik 50 žmonių išgirsta, kad jie susirgo vėžiu, iš viso šia liga serga apie 70 tūkst. šalies gyventojų. Kas penktas Lietuvos gyventojas miršta nuo vėžio.

"Onkologinė situacija verčia rimtai susirūpinti ne tik gydytojus onkologus, bet ir tuos pareigūnus, kurie sprendžia sveikatos politikos bei jos finansavimo klausimus. Būtina, kad onkologija Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, būtų laikoma prioritetine sveikatos apsaugos sritimi", - pabrėžiama Seimo kontrolieriaus pažymoje.

Panaikinti 44 kabinetai

Šių metų pradžioje Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame pranešime spaudai buvo džiūgaujama, kad Lietuvos onkologijos centrą integravus į Vilniaus universitetą, o Kauno onkologijos ligoninei tapus Kauno medicinos universiteto klinikų filialu, buvo sujungtos medikų praktikų ir mokslininkų jėgos, sudarytos prielaidos kryptingai dirbti pacientų labui.

Tačiau Seimo kontrolierius R.Valentukevičius prieštarauja. "Reikia pripažinti, kad viena didžiausių problemų yra ta, kad Lietuvoje buvo neapdairiai sugriauta onkologijos sistema, egzistavę 44 onkologų specialistų kabinetai likviduoti. Tenka tik apgailestauti, kad gydytojo onkologo specializacijos Vilniaus universiteto Medicinos fakultete nebeliko: onkologinėmis ligomis sergama, o sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys pareigūnai priėmė sprendimą, kad tokias ligas gydantys specialistai nebereikalingi", - rašoma Seimo kontrolieriaus pažymoje.

Našta šeimos gydytojams

Pažymoje daugeliu klausimų citojama Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vadovybės nuomonė. Ja remiantis pabrėžiama, kad dabar pagrindinį darbą atlieka vyresnės kartos onkologai, o jaunesni specialistai dažniausiai yra chemoterapeutai ir radioterapeutai.

"Kažkodėl manoma, kad šiandien onkologija gali užsiimti bet kuris medikas. Tačiau visas pasaulis teigia, kad vėžys yra specifinė liga, kuriai gydyti reikalingas specialus pasirengimas", - teigiama pažymoje. Joje pabrėžiama, kad onkologinėmis ligomis sirgusių ir išgydytų asmenų sveikatą dar kelerius metus turi sekti specialistai. Buvusius didžiųjų onkologijos centrų pacientus, grįžusius į savo namus, anksčiau konsultuodavo rajonų poliklinikų onkologai. Dabar jų beveik neliko ir už onkologinių ligonių sveikatos priežiūrą atsakingi šeimos gydytojai arba terapeutai, kurie privalo išmanyti piktybinių navikų vystymosi eigą, metastazavimo kelius, gydymo komplikacijas, paliatyvaus gydymo bei skausmo malšinimo principus.

Daugiau dėmesio programoms

Tarptautinės kovos su vėžiu organizacijos duomenimis, sergamumas vėžiu mažesnis tose šalyse, kur žmonės gerai informuoti apie vėžio prevenciją, sveiką gyvenimo būdą ir reguliariai tikrinasi sveikatą.

Pasaulyje per metus gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 0,5 mln. moterų. Šalyse, kur vykdoma aktyvi gimdos kaklelio vėžio prevencijos kampanija, moterų serga daug mažiau. Pavyzdžiui, Suomijoje serga 4 moterys iš 100 tūkst., Graikijoje, Olandijoje, Ispanijoje - mažiau nei 8 iš 100 tūkst.

Lietuvoje taip pat jau keleri metai vykdoma gimdos kaklelio vėžio patikros programa, bet šia liga serga 18 moterų iš 100 tūkst. Vadinasi, programa nepakankamai efektyvi, per mažai populiarinama. "Būtina daugiau dėmesio skirti profilaktinėms patikros programoms ir atkurti onkologinių pacientų stebėsenos sistemą. Tik anksti diagnozavus ligą ir laiku pastebėjus jos atsinaujinimą galime iš esmės padėti mūsų pacientams", - pabrėžiama pažymoje.

Siūlo steigti centrą

Daugelyje Europos šalių, taip pat Japonijoje bei JAV, įkurti šalių nacionaliniai vėžio institutai, koordinuojantys onkologijos veiklą nacionaliniu mastu, taikantys piktybinių navikų prevencijos ir profilaktikos programas bei užtikrinantys pagalbą ligoniams.

"Tad atsižvelkime į kitų šalių patirtį ir įsteikime Nacionalinį vėžio institutą, kuris galėtų koordinuoti šalyje vykdomus tyrimus onkologijos srityje, taikytų piktybinių navikų prevencijos ir profilaktikos programas bei užtikrintų tyrimų rezultatų diegimą gydant onkologinius ligonius", - ragina R.Valentukevičius. Jo pažymoje pabrėžiama, kad "ne pirmi metai egzistuojanti onkologijos mokslo, mokymo ir gydymo vienovė Vilniaus universiteto Onkologijos institute subrandino sąlygas Lietuvos nacionaliniam vėžio institutui įkurti".

Tačiau 2002 m. Vyriausybės nutarimu Vilniaus universiteto Onkologijos institutas pripažintas pagrindine onkologijos įstaiga, kuri turi metodiškai vadovauti pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis, diagnostikai ir gydymui Lietuvoje, koordinuoti šią veiklą, teikti Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlymus dėl onkologinės pagalbos tobulinimo.

Sveikatos ministro argumentai

Seimo kontrolieriaus pažymoje pateikti ir sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko argumentai. Teigiama, kad Lietuvoje vykdoma Valstybinė vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 m. programa, akcentuota į sveikos gyvensenos propagavimą. Šiais metais jai numatyta 800 tūkst. litų, tačiau lėšos dar nepaskirtos. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta šios programos koordinavimo taryba, kuri turėtų organizuoti ir kontroliuoti programos įgyvendinimą šalyje.

Lietuvoje vykdoma gydytojo chemoterapeuto rengimo programa atitinka kitose Europos Sąjungos šalyse vykdomą gydytojo onkologo rengimą, todėl buvo patvirtinti Bendrieji gydytojo onkologo chemoterapeuto rengimo reikalavimai.

Tačiau tai netenkina Seimo kontrolieriaus. Sveikatos apsaugos ministro A.Čapliko prašoma atsižvelgti į pažymos išvadas ir rekomenduojama dar kartą išanalizuoti aptartą problemą bei kuo skubiau teikti savo siūlymus.
Tyrimo išvadose Seimo kontrolierius viliasi, kad šeimos gydytojams, kurie taps ir onkologais, turėtų būti sudarytos sąlygos reguliariai gilinti savo žinias onkologijos srityje, nes tik anksti diagnozuotą vėžį įmanoma įveikti.
Seimo kontrolieriaus nuomone, susiklosčiusia padėtimi būtina susirūpinti kuo skubiau, skirti lėšų naujoms technologijoms, kuriomis naudojantis būtų galima individualizuoti kiekvieno paciento gydymą. Pasaulio praktika įrodo, kad gydymo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo turimos modernios diagnostikos ir gydymo aparatūros, nuo naujų technologijų įdiegimo į klinikinę praktiką, nuo šiuolaikinių gydymo metodų taikymo.

Klausimai Seimo kontrolieriui

- Kodėl tik dabar susirūpinote onkologijos sistema?
- Per pastarąjį pusmetį gavau daug signalų dėl nepakankamos onkologinės pagalbos Lietuvoje. Nusiskundimų gaunu įvairiomis formomis: telefonu, elektroniniu paštu, sekiau straipsnius spaudoje. Ligoniai negali gauti pagalbos gyvenamosiose vietose, priversti iš tolimiausių rajonų važiuoti į Vilnių, laukti eilėse kelis mėnesius, kad būtų ištirti, ar neserga onkologine liga. Gerą pusmetį bandžiau analizuoti šią problemą ir suguldžiau į pažymą.
- Šias problemas ligoniai, jų artimieji ir net kai kurie Seimo nariai kėlė prieš kelerius metus, kai buvo naikinamas Kauno onkologijos ligoninės savarankiškumas. Kodėl tuomet Seimo kontrolieriaus institucija nepareiškė savo pozicijos?
- Anksčiau negavau jokių signalų, reformos eigos neprivalau sekti.
- Praėjusių metų pabaigoje viename Vyriausybės projekte buvo numatyta Vilniaus universiteto Onkologijos institutą sujungti su Imunologijos bei Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutais. Jūsų tyrimas, kurio išvadose siūlote institutą paversti nacionaliniu vėžio centru, pradėtas kaip tik tuo metu...
- Per dešimt metų, kai aš dirbu ombudsmenu, nė karto nebuvau niekuo asmeniškai suinteresuotas, išskyrus visuomenės interesus. Manęs niekas nieko neprašė. Vykdydamas tyrimą su niekuo nesitariau, nei su Vilniaus, nei su Kauno onkologais. Rėmiausi piliečių skundais ir publikacijomis spaudoje, specialistų nuomone.
Man svarbu žmonės. Jie mane palaiko už pilietiškumą.
- Iki šiol Lietuvoje dominavo sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kai kuriems širdies tyrimams šiuo metu ligoniai registruojami jau kitiems metams. Ar nereikėtų steigti nacionalinį širdies ir kraujagyslių centrą Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto pagrindu, juolab kad kėsinamasi į instituto autonomiją?
- Aš esu teisininkas, ne medikas, bet manau, kad sveikatos srityje visos problemos yra svarbios. Nebūtų blogai, jei būtų įsteigtas ir kardiologijos nacionalinis centras. Svarbu, kad medicinos pagalba būtų prieinama vietoje ir neatidėliotinai, o ne laukiant kelis mėnesius.

Elona Juozaitytė, Kauno medicinos universiteto profesorė, Onkologijos klinikos vadovė

Ateityje Lietuvos žmonės gaus aukštos kokybės onkologinę pagalbą: gerės sudėtingų onkologinių ligų diagnostika, bus įdiegta šiuolaikinė įranga. To bus pasiekta suvienijus gydytojų praktikų ir mokslininkų jėgas, taikant profilaktines programas, įdiegus naujas onkologinių ligų gydymo metodikas. Gerinant onkologinę pagalbą reikia ypatingą dėmesį skirti bendrosios praktikos gydytojų tobulinimuisi, gydytojų onkologų-radioterapeutų ir onkologų-chemoterapeutų rengimui bei jau dirbančių gydytojų specialistų nuolatiniam tobulinimuisi.

Konstantinas Povilas Valuckas, Vilniaus universiteto profesorius, Onkologijos instituto direktorius

Perskaičius Seimo kontrolieriaus Romo Valentukevičiaus tyrimo išvadas, pagalvojau, jog per pastaruosius du dešimtmečius pirmą kartą matau realų onkologinės situacijos Lietuvoje vertinimą. Tai, kad sveikatos sistemos reorganizacija Lietuvoje praktiškai sužlugdys onkologinės pagalbos sistemą mums, onkologams, buvo aišku tik pradėjus reorganizaciją.

Nuolat didėjant onkologinių susirgimų skaičiui, per nepriklausomybės laikotarpį vyko onkologijos tarnybos integracija į bendrą tinklą - tokia buvo sveikatos sistemos organizatorių politika. Onkologų nuomonės reorganizuojant onkologinės pagalbos sistemą Lietuvoje niekas nesiklausė. Nors mes visada sakėme, jog griovimas nėra geras dalykas - pertvarkant, reorganizuojant reikia numatyti, ką vietoj to sukursi. Dabar onkologijos sistemos neliko, onkologų nėra ne tik savivaldybėse, bet net apskrityse. Teliko vienas specializuotas onkologijos centras - Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, ir trys mažesni onkologijos centrai, integruoti į bendro profilio gydymo įstaigas Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Statistinių duomenų lentelėje mirtingumo nuo vėžio rodikliai šiemet iškopia į pirmąją vietą, pralenkdami širdies ir kraujagyslių ligas.

Prieš 20 metų turėjome vėžio registrą ir žinojome realią situaciją, kas vyksta Lietuvoje. Šiuo metu registro tarsi nebeliko, nors jam atkurti tereikia teisinių Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų.

Pasaulio praktika rodo, kad gydymo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo turimos modernios diagnostikos ir gydymo aparatūros, naujų technologijų įdiegimo į klinikinę praktiką, šiuolaikinių gydymo metodų taikymo. Molekuliniu lygmeniu nustatę prediktyvinius ir vėžio prognozės žymenis, jau galime ne tik numatyti ligos eigą, bet ir individualizuoti kiekvieno paciento gydymą.

Daugelyje Europos šalių, taip pat Japonijoje bei JAV, įkurti šalių nacionaliniai vėžio institutai, koordinuojantys onkologijos šakos ir jai priklausančius tarpdisciplininius mokslinius tyrimus nacionaliniu mastu, vykdantys piktybinių navikų prevencijos ir profilaktikos programas ir užtikrinantys sėkmingą gautų rezultatų diegimą gydant sergančiuosius onkologinėmis ligomis.

Būtina, kad onkologija Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, būtų laikoma prioritetine sveikatos apsaugos sritimi. Daugiau dėmesio būtina skirti profilaktinėms patikros programoms ir reikėtų atkurti onkologinių pacientų stebėsenos sistemą. Šiuo metu tai pavedama šeimos gydytojams. Tačiau noriu pabrėžti, kad medicinos studentai per šešerius studijų metus onkologijos mokosi tik dvi savaites, tai tikrai nėra pakankama esant tokiam vėžio problemos mastui.

Nekelia abejonių tai, kad gerų rezultatų gydant onkologines ligas galima tikėtis tada, kai vėžys diagnozuojamas ankstyvųjų stadijų. Lietuvoje vykdomos trys valstybės finansuojamos atrankinės sveikatos patikros programos: moterų sveikatos patikra dėl gimdos kaklelio vėžio, krūtų ir priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programos. Yra įrodyta, jog atrankinės gyventojų sveikatos patikros programos duoda konkrečių rezultatų tose šalyse, kur jos organizuotai vykdomos.

Labai svarbu, kad ir kiekvienas žmogus suprastų, jog privalo rūpintis savo sveikata. Profilaktiškai tikrintis sveikatą turėtų įprasti visi Lietuvos piliečiai. Juk moksliniais tyrimais įrodyta, jog trečdalio visų vėžio ligų galima išvengti, o trečdalį, anksti diagnozavus, galima sėkmingai gydyti.

Ne pirmi metai realiai egzistuojanti onkologijos mokslo, mokymo ir gydymo vienovė Vilniaus universiteto Onkologijos institute subrandino sąlygas Lietuvos nacionaliniam vėžio institutui įkurti, ir mes esame tam pasirengę.
Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas

Onkologijos sistema mūsų šalyje nėra tobula, todėl rūpestis ja yra naudingas. Mes kas savaitę gauname po pusšimtį įvairių institucijų nusiskundimų, pasiūlymų. Apmaudu, kai tai rašo tarnybos, kurios pačios turi spręsti tas problemas. Tai daryti reikia visiems kartu ir atsakingai. Kol kas tendencijos nelabai korektiškos: parašome pareiškimą parlamentui, užsidedame pliusą, ir viskas. Seimo kontrolierius, pateikęs pažymą apie onkologijos sistemą Lietuvoje, nuėjo populistiniu keliu.

Sergamumas onkologinėmis ligomis didėja visame pasaulyje. Prevencijos programos padeda diagnozuoti vėžį pirminėse stadijose, kai ligą galima išgydyti. Tokių faktų daugėja. Tačiau štai savaitgalį Panevėžio apskrities visuomenės sveikatos centro organizuotoje konferencijoje išgirdau keistus skaičius: kai kurioms prevencijos programoms skirtų lėšų teišnaudota 4,5-6 proc. Šeimos gydytojai turi propaguoti šias programas, laiku įtarti vėžį, siųsti ligonius ištirti. Jie tai gali, tereikia juos vertinti.

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas pats siūlo idėją suteikti jam nacionalinio centro statusą. Šį pasiūlymą reikia svarstyti, nes toks centras turi būti pavaldus ne Švietimo ir mokslo, o Sveikatos apsaugos ministerijai. Tačiau dabar didžiausią įtaką sveikatos sistemos reformai ir net ministrams daro atskiri dideli žmonės. Turiu vilties, kad pradėjus dirbti išrinktajai prezidentei Daliai Grybauskaitei sveikatos sistemoje bus daugiau tvarkos. Sveikatos sistemai būtini skausmingi, tačiau efektyvūs sprendimai.