Lietuvoje vėžio diagnozę kasdien išgirsta beveik 50 žmonių

Vasario 4-oji - tarptautinė kovos su vėžiu diena. Lietuvoje pastaruoju metu kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Tai reiškia, kad kasdien beveik 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę, o onkologinių ligonių skaičius mūsų šalyje yra apie 70 tūkst. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių (apie 8 tūkst.) sudaro mirtys nuo vėžio.

Tarp vyrų susirgimų vėžiu Lietuvoje šiuo metu pirmą vietą užima priešinės liaukos vėžys, tarp moterų - krūties vėžys. Didelį susirūpinimą kelia didėjantis sergamumas kolorektaliniu vėžiu. Tarp mirčių nuo vėžio pirmauja plaučių piktybiniai navikai, nuo jų kiek atsilieka kolorektalinis ir skrandžio vėžys.

Lietuvoje onkologinė situacija yra panaši kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Pasaulio sveikatos organizacijos prognozės artimiausiems dešimtmečiams nėra optimistinės. Praėjusiais metais sergančiųjų vėžiu skaičius pasaulyje pasiekė 12 mln. naujų atvejų. Apie 20 mln. žmonių Žemės rutulyje šiandien gyvena sirgdami vėžiu.

Prognozuojama, kad 2020 m. vėžiu sirgs 27 mln. žmonių, o ateinančiais metais, vėžys turėtų užimti pirmąją vietą statistinėje mirtingumo nuo ligų lentelėje.

Grėsminga onkologinė situacija Lietuvoje verčia rimtai susirūpinti ne tik gydytojus onkologus, bet ir tuos pareigūnus, kurių rankose valstybės politikos, sveikatos politikos bei jos finansavimo svertai.

Pasak prof. Konstantino Povilo Valucko, būtina, kad Lietuvoje onkologija, kaip ir daugelyje Europos šalių, būtų laikoma prioritetine sveikatos apsaugos sritimi. "Daugiau dėmesio būtina skirti profilaktinėms patikros programoms ir reikėtų atkurti onkologinių pacientų stebėsenos sistemą. Tik anksti diagnozavus ligą ir laiku pastebėjus jos atsinaujinimą galime iš esmės padėti mūsų pacientams", - sako prof. K.P.Valuckas.

Kita vertus, niekam nekelia abejonių tai, kad plačiai naudojant naujas technologijas galima gerokai pagerinti gydymo rezultatus. "Molekuliniame lygmenyje nustatę prediktyvinius ir prognozinius vėžio žymenis jau galime ne tik prognozuoti ligos eigą, bet ir individualizuoti kiekvieno paciento gydymą", - teigia K.P.Valuckas.

Pasaulio praktika rodo, jog gydymo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo turimos modernios diagnostikos ir gydymo aparatūros, nuo naujų technologijų įdiegimo į klinikinę praktiką, nuo šiuolaikinių gydymo metodų taikymo. Daugelyje Europos šalių, taip pat Japonijoje bei JAV įkurti šalių nacionaliniai vėžio institutai, koordinuojantys onkologijos šakos ir jai priklausančius tarpdisciplininius mokslinius tyrimus nacionaliniu mastu, vykdantys piktybinių navikų prevencijos ir profilaktikos programas ir užtikrinantys sėkmingą gautų rezultatų diegimą gydant sergančiuosius onkologinėmis ligomis.

"Ne pirmi metai realiai egzistuojanti onkologijos mokslo, mokymo ir gydymo vienovė Vilniaus universiteto Onkologijos institute subrandino sąlygas Lietuvos nacionaliniam vėžio institutui įkurti", - sakė K.P.Valuckas.