D. Mikutienė: vėžys – žmonės kovoja, SAM toleruoja

Lietuvos onkologai pritaria Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos išplatintam pranešimui, kuriame sakoma, kad vėžio problemą galima išspręsti efektyviai vykdant prevencines programas, gerinant ankstyvąją diagnostiką ir taikant šiuolaikiškus gydymo metodus.

Spaudos konferencijoje, skirtai Pasaulinei kovos su vėžiu dienai, kuri vyko šiandien Seime, dalyvavo: prof. K. P. Valuckas, dr. S. R. Letautienė, prof. N. E. Samalavičius, dr. V. Atkočios, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė D. Mikutienė.

„Lietuvoje onkologinė situacija yra panaši kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Kiekvienais metais pasaulyje 12 mln. žmonių išgirsta vėžio diagnozę ir 7,6 mln. miršta nuo šios ligos. Vėžys jau šiandien yra dažniausia mirties priežastis pasaulyje. Prognozuojama, jeigu nesiimsime jokių priemonių, iki 2015 m. mirčių nuo vėžio skaičius per pastarąjį dešimtmetį pasieks 84 mln.", - teigia prof. K. P. Valuckas.
Lietuvoje onkologinėmis ligomis serga daugiau kaip 80 tūkst. asmenų, o naujų vėžio atvejų kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. Netenkame kasmet apie 8 tūkst. žmonių, t.y. tiek, kiek yra gyventojų Prienuose, rašoma Seimo viešųjų ryšių skyriaus išplatintame pranešime.

„Nuo vėžio kasmet miršta 400 kartų daugiau žmonių nei nuo gripo, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vyrauja olimpinė ramybė", - tvirtina D. Mikutienė.

„Būtina, kad onkologija Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, taptų prioritetine sveikatos apsaugos sritimi. Neatidėliojant reikėtų išspręsti pagrindines problemas onkologijoje - atkurti Valstybinę vėžio kontrolės programą, įteisinti Vėžio registrą, organizuotai vykdyti prevencines patikros programas, racionaliai naudoti lėšas įsigyjant brangią aparatūrą. Būtina, kad politikai įsirašytų vėžio klausimą į savo dienotvarkę", - teigia prof. K. P. Valuckas.

„Šiuo metu Lietuvoje vykdomos profilaktikos programos vykdomos tik formaliai, nėra koordinavimo, apskaitos, analizės centro, nėra personalo mokymo sistemos, - sako dr. S. R. Letautienė. - O juk tai būtinos sąlygos efektyviai vykdyti profilaktines programas. Apie tai išsamiai kalbama Pasaulinėje vėžio deklaracijoje".

Prof. N. E. Samalavičius sako, kad esant sudėtingai ekonominei situacijai šalyje VU Onkologijos institutas, vienintelė specializuota onkologinė įstaiga Lietuvoje, stengiasi neatsilikti nuo ES standartų.

„Mūsų klinikoje įdiegtos tokios pasaulinės naujovės, kaip intensyviai moduliuota spindulinė terapija, plėtojama elektrochemoterapija, skiriama šiuolaikinė medikamentinė terapija, - sako prof. N. E. Samalavičius. - Žinoma, pasigendame onkologinių paslaugų įkainių, kurie tiksliau atitiktų realią situaciją".

„Mes galime pasigirti, kad mūsų institucija yra viena iš nedaugelio Lietuvoje, kurioje mokslininkai ir klinicistai dirba greta taikydami naujausias chemoterapijos, spindulinės terapijos, chirurgijos, biologinės terapijos, imunoterapijos, genomikos, proteomikos ir informacines technologijas bei metodikas", - sako dr. Vydmantas Atkočius.

VU Onkologijos instituto mokslininkai vieninteliai iš posovietinės erdvės šalių dalyvauja Europos avangardiniame projekte Euronanomed, kurio tikslas - greičiausiai įdiegti nanomedicinos atradimus į klinikinę praktiką.

„Politikai, kurie visame pasaulyje daro sprendimus, privalo jausti atsakomybę savo visuomenėms: jų rankose galimybės sumažinti riziką susirgti vėžiu, valstybiniu mastu vykdant koordinuotas profilaktikos programas, pritaikytas prie kiekvienos šalies specifikos. Tai ypatingai taikytina ir Lietuvos Vyriausybei, bei Sveikatos apsaugos ministerijai. Seimas dar 2009 m. gruodį priėmė Nutarimą „Dėl Nacionalinio vėžio instituto", tačiau iš Vyriausybės Lietuvos žmonės nesulaukia konkrečių veiksmų. Seimo pavasario sesijoje dar kartą inicijuosiu Nacionalinio vėžio instituto steigimo klausimą registruodama specialų įstatymą", - teigia Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, Darbo partijos frakcijos narė D. Mikutienė

Anot D. Mikutienės, 2010 m. baigėsi Vėžio kontrolės programa ir SAM, motyvuodama lėšų trūkumu, atsisakė ne tik ją pratęsti, bet ir net nesiruošia atlikti analizės dėl jos efektyvumo. „Nenoras matyti problemų dar nereiškia, kad tos problemos neegzistuoja, juolab, kad laikantis tokios pozicijos jos savaime tikrai neišsispręs. SAM Lietuvos žmonės sergančius onkologinėmis ligomis paliko akistatoje su šia pavojinga liga vienus", - sako darbietė.

Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tikslas - dar kartą atkreipti dėmesį į vėžio problemą ir į tai, kad tik bendromis specialistų, politikų ir visuomenės pastangomis galima sumažinti riziką susirgti vėžiu ir pasiekti geresnių gydymo rezultatų susirgus onkologine liga.