Savižudybių aptarinėjimas gali sukelti savižudybių epidemiją

Psichologai skambina pavojaus varpais. Garsiai aptarinėjamos paauglių savižudybės gali paskatinti ne vieną jų bendraamžį pakelti prieš save ranką.
„Nesiliaujantis emocingas įvykių aprašinėjimas, viešas kaltųjų ieškojimas, vaizdinėmis priemonėmis paremti detalūs savižudybių būdų aptarimai, savižudybės sukeltos mirties romantizavimas tokioje situacijoje yra labai pavojingi, nes itin padidina savižudybių epidemijos tikimybę" - teigė psichologė, Kauno Medicinos universiteto docentė Nida Žemaitienė.

Jai pritarė Vilniaus universiteto profesorė Danutė Gailienė: „Moksliniai tyrimai pateikia neginčijamų įrodymų, kad vaikai ir paaugliai tokioje situacijoje tampa itin pažeidžiami. Labai padidėja tikimybė, kad jie pakartos aprašinėjamus savižudiškus poelgius".

Specialistai su nerimu konstatuoja, kad jei ir toliau taip elgsimės, naujų savižudybių pavojus toliau didės. Anot jų būtina nedelsiant imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų sumažintas „užsikrėtimo" savižudybės idėja pavojus.
Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidento ir „Jaunimo linijos" vadovo dr. Pauliaus Skruibio nuomone negalima visų paauglių savižudybių priežasčių suversti vien Emo judėjimui. „Pavojingas ne Emo judėjimas ar stilius, pavojinga yra nuostata, jog žaloti save yra normalu ar netgi madinga" - teigė jis. Psichologas pastebėjo, jog tokia nuostata vis labiau įsigali tarp Lietuvos paauglių. Šis procesas trunka jau daugiau kaip 10 metų ir turi mažai ką bendro su Emo judėjimu.

Psichologai kviečia vengti emocinio savižudybių sureikšminimo, romantizavimo, šlovinimo, taip pat neaptarinėti savižudybės būdo ir priemonių, nevaizduoti savižudybės vienpusiškai, pavyzdžiui, kaip neišvengiamos išeities sunkioje situacijoje.